//
you're reading...
Uncategorized

Aukštadvario ir Semeliškių valsčių šauliai

Kam Tėvynė brangi, kas už ją nor kovoti,
Kas jai nor sudaryti apgynėjų būrius,
Kas ir laimę dėl jos pasirengęs aukoti,
Ir patikrinti nor jai į garbę kelius,
– Teeinie į šaulius!
                          J. Turčiniškis

Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS)

Prieš 70 metų (1940 m.) sovietai uždraudė ir per kelias savaites sunaikino vieną didžiausių visuomenės organizacijų – Lietuvos šaulių sąjungą, suvaidinusią reikšmingą vaidmenį Nepriklausomybės kovose, o vėliau vaisingai besidarbavusią visuomenės patriotinio auklėjimo baruose, kartu su Lietuvos kariuomene rengusią Tėvynės gynėjus.
Ano meto partizanai ir šauliai Lietuvą daugiausia gynė nuo tuometinės Lenkijos kėslų. Apskritai, 1919 – 1923 metų laikotarpis labiausiai pasižymėjo lietuvių ginkluota kova priš lenkus.
LŠS buvo įkurta 1919 m. birželio 27 d. (kt. d.: – rugpjūčio 8). Organizacijos ideologiją nustatė jos sumanytojas, keliautojas, žurnalistas, rašytojas, visuomenės veikėjas Matas Šalčius (1890 – 1940 m.). sykiu su tuoj pat įsijungusiu Lietuvos dvarininku, visuomenės ir kultūros veikėju, rašytoju, knygnešiu, Šaulių įkurėju Vladu Putvinskiu (1873 – 1929 m.).
Pagal 1935 m. liepos 15 d. naująjį LŠS įstatymą Šaulių sąjunga buvo visuomeninė kariška organizacija, tiesiogiai priklausanti nuo kariuomenės vado. Sąjungą valdė Krašto apsaugos ministerija, iš kurios gaudavo ginklus ir karo medžiagą.
Be karinio mokymo tarpukaryje šauliai plačiai vykdė tautos kultūrinimo darbą, taip pat aktyviai sportavo.
,,Trimitas‘‘ – Tėvynės gynėjų laikraštis, savaitinis šaulių žurnalas, ėjęs 1920 – 1940 m. ir nuo 1990 m. Kaune. Leido Centro valdyba. Išėjo 1021 numeris. Turėjo priedus: ,,Mūsų Vilnius‘‘, ,,Vasario 16‘‘, ,,Žalgiris‘‘. Tiražas 1939 m. – 25 000 egz. Nušvietė šaulių organizacijos tikslus, uždavinius, veiklą, rašė apie Lietuvos ekonominį, politinį ir kultūrinį gyvenimą, spausdino grožinės literatūros kūrinius. Pirmuoju redaktoriumi buvo M. Šalčius.
Leidinį skaitė ir platino, kaip ir kitus LŠS leidinius, ne tik kitų gyvenviečių, bet ir Aukštadvario bei Semeliškių vls. šauliai. Pastarieji turėdavo savo korespondentus – informatorius.
Nemažai šaulių yra buvę keliuose būriuose. Tai daugiausia iš vienos tarnybos vietos į kitą kilnoti valstybės tarnautojai (mokytojai, pasienio policininkai ir kt.) ar iš okupuotos Lietuvos pasitraukę žmonės. Gan dažnai į šaulius vėl būdavo priimami žmonės dėl įvairių priežaščių iš LŠS pašalinti ar iš jos išstoję asmenys.
Daugiau kaip 80 proc. LŠS narių buvo represuota. Šauliai savo ginklų neatidavė. Dauguma jų dalyvavo 1941 metų Birželio sukilime bei pokario rezistencijoje.
Pasak laikraščio ,,Mūsų šaulys‘‘ (1927, nr. 2.): ,,Kasmet Lietuvą puolė iš visų pusių priešai, stojo į pagalbą mūsų garbingai kariuomenei Lietuvos sūnūs patriotai, kurie už tėvynę, kad ir ne kariuomenės eilėse, buvo pasiryžę aukoti ir aukavo savo gyvybę. Tie žmonės yra pamatas Lietuvos Šaulių Sąjungos‘‘.
Doc. dr. Sigitas Jegelevičius rašė: ,,Iš užmaršties prikelti šauliai savo gyvenimu liudija iš kur mes atėjome‘‘ (Česnulis V. Varėnos krašto šauliai 1918 – 1940, Vilnius, 2008).

V – oji Trakų rinktinė

Rinktinės štabas buvo Kaišiadoryse.
Kaišiadorių partizanų – šaulių būrys įsteigtas 1919 m. rugsėjo 13 d. ,,Partizanų būrių buvo Darsūniškyje, Gegužinėje, Kruonyje, Žiežmariuose ir Kietaviškėse. 1920 m. būriai formaliai pereina į šaulius ir steigiamas ,,L.Š. Sąjungos Trakų rajonas‘‘. Jam vadovauti kitų metų sausio 20 d. paskirtas Morkūnas. Bet rajonas priklausė Kauno skyriui, o savarankišku Trakų skyriumi jis padarytas tik 1921.VI.1. Trakiečiams teko dalyvauti kovose su lenkais ir bermontininkais. Anuo metu šaulių organizavimui turi nuopelnų Petras Jočys ir kun. Jonas Steponavičius. <…>.
Pirmasis būrių atstovų suvažiavimas įvyko 1925 m. sausio 25 d. Jam pirmininkavo <…> kun. Pupaleigis. Čia išrinkta Trakų rinktinės valdyba: Vasiūnas (pirm.), Gasiūnas ir Butkus. Po Morkūno Trakų skyriui vadovavo Jonas Lozoraitis (1921), paskui Juozas Grybauskas (nuo 1922. VII.13.), o po jo (1925. 09. 11.) J. Rūškys, ltn. Sabaliauskas (1925 – 1929. VI. 22.), kpt. J. Balickaitis, kpt. Ciunis (1933), plk. ltn. Vladas Žutautas‘‘ (Lietuvos šaulių sąjungos istorija, Vilnius, 1992.).
Moterų rinktinė buvo įsteigta 1933 metais.
Šaulių būrių veikla

Aukštadvario valsčiuje veikė 8 – Aukštadvario, 39 – Čižiūnų, 35 – Totoriškių, 13 – Užuguosčio šaulių būriai. Užuguosčio apylinkėje veikė Vaitkūnų kaimo šauliai.
Semeliškių vls. veikė 12 – Beižonių, 9 – Semeliškių, 31 – Strėvos šaulių būriai, judri buvo ir Semeliškių šaulių būrio Stančikų kaimo šaulių grandis. Knygoje ,,Lietuvo šaulių sąjungos istorija‘‘(Vilnius, 1992), kurios sudarytojas Algimantas Liekis rašoma: ,,Turi nuopelnų taip pat Vievio, Onuškio, Semeliškių būriai, kuriems teko kovoti ginklu su rytų kaimyno partizanais. Seni yra Beižonių ir Užuguosčio būriai‘‘.
Knygoje ,,Šaulių sąjungos istorija‘‘ (Vilnius, 1966), kurią paruošė Jonas Matusas, skaitome:„Partizanai Šaulių Sąjungai pasitarnavo sukeltuoju ryžtingu kariniu ūpu ir savo žmonėmis. <…>.
Semeliškėse kunigai Jonas Steponavičius (vėliau st. Seimo narys) ir Sadūnas buvo suorganizavę 50 vyrų būrį‘‘ (Šaulių Sąjungos istorija, Vilnius, 1992).
Tai buvo 1920 m. rugpjūčio 9 d. Dvasininkai pažadėjo būrį užregistruoti centre, vadinasi, ginkluota jėga atsirado iš gyvo reikalo. Mat, buvo vietų kur nebuvo jokios civilinės valdžios. LŠS Centro valdyba pasiuntė iš Kauno būrio 16 vyrų (ekspediciją), kad jie apžiūrėtų visą sritį ir čia įsteigtų daugiau šaulių būrių. Tuomet lenkai, bolševikų sumušti, traukėsi užleisdami Lietuvos rytus bolševikų armijai. Laisvas savo žemės vietas skubėjo užimti Lietuvos kariuomenė; nors kai kur nesitraukė nei bolševikai; dėlto pasitaikydavo nesusipratimų. Aukščiau minėta ekspedicija pasidalino dviem būriais. Viename buvo Kauno šauliai: A. Vitkauskas, V. Daugvardas, A, Rucevičius, V. Dulaitis, L. Juozapaitis, P. Gudaitis, A. Kasparavičius ir M. Valiulytė. Aštuonetuko vadu išrinktas Vitkauskas. Šis būrelis, ginkluotas šautuvais ir rankinėmis granatomis, pražygiavo kryptimi Kaunas — Kaišedorys — Žąsliai — Paparčiai — Kernavė — Maišiogala — N. Trakai — Semeliškės — Aukštadvaris — Stakliškės — Jeznas — Prienai — Kaunas. Šauliai darė kratas pas įvairiausius asmenis, platino lietuviškus atsišaukimus ir “Trimitą”, pagaliau steigė šaulių būrius. Taip nauji būriai atsirado Žasliuose, Paparčiuose, Semeliškėse ir Aukštadvaryje.
Tokių vadinamų ekspedicinių būrių LŠSS siuntinėjo ir daugiau. Ypač tuomet, kai lenkų Želigovskio kariuomenė ėmė lietuvius pulti ir visu frontu stumti. 1920 m. spalių 6 d. toks būrys siunčiamas net į Vilniaus apylinkes, kur turėjo steigti šaulių dalinius sudaryti tautinę nuotaiką, saugoti geležinkelius, tiltus, stotis ir kitokius įrengimus. Spalio mėnesį visos šaulių jėgos kreipiamos buvo į Semeliškių, Trakų, Vilniaus ir Švenčionių sritis. Darnus bendradarbiavimas vyko su Lietuvos kariuomene, kai pav., Semeliškių būrys iš jos perėmė saugoti Čiobiškio tiltą per Nerį.
Kun. J. Steponavičius, pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas buvo gimęs 1880 m. kovo 10 d. (Rusijos imperija, Antalieptės vls., Zokorių vienkiemis). Mirė 1947 m. druodžio 6 d. Vokietijoje. 1899 m. baigė Rygos gimnaziją, 1903 m. Vilniaus kunigų seminariją, 1907 m. – Peterburgo dvasinę akademiją, 1906 m. įšventintas kunigu, įgijo teologijos magistro laipsnį. 1910–1912 m. Miuncheno, Berlyno, Leipcigo universitetuose studijavo psichologiją ir pedagogiką. 1912 m. įgijo filosofijos daktaro laipsnį.
Nuo 1912 m. paskirtas Vilniaus Šv. Jono bažnyčios vikaras. I Pasaulinio karo metu pasitraukė Rusiją, 1915–1919 m. Rusijos imperijos kariuomenės Kaukazo armijos kapelionas. Aktyviai reiškėsi Tifliso lietuvių gyvenime.
1919 m. grįžęs į Lietuvą klebonavo Semeliškėse, organizavo savivaldybes Kaišiadorių apskrityje. 1920 m. lenkų suimtas ir išvežtas į Gardiną. Lenkų fronte dalyvavo kaip partizanas ir šaulys.
1921 m. vasario 4 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo, 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. Trečiojo Seimo atstovas. Trečiojo Seimo antrasis vicepirmininkas.
1927–1933 m. Zarasų gimnazijos direktorius, nuo 1933 m. Utenos gimnazijos
mokytojas. 1941–1944 m. Zarasų apskrities viršininkas. Artėjant rusų kariuomenei pasitraukė į Žemaitiją. 1944 m. liepos 29 d. Viekšniuose su Žemaitijos kovotojais sudarė viešą aktą įkurti Tėvynės apsaugos rinktinę. Rudenį pasitraukė į Vokietiją.
1908 m. Lietuvių mokslo draugijos, Lietuvių dailės draugijos, Lietuvių banko narys. 1912–1914 m. „Ryto“ draugijos pirmininkas.
Viename archyviniame dokumente (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 546.) pateikti Semeliškių, Beižonių ir kt. šaulių – partizanų sąrašai.
Aukštadvario ir Semeliškių šaulių būriai turėjo Tautinę ir būrio vėliavas, savo anspaudus, karinį anspaudą bei burio vado anspaudėlį, uniformas (nors ir ne visi), savo ranka rašomas knygas (Kasos, Nario mokesčio, Narių registracijos, Pinigų, Turto, Raštų registracijos, Tarybos posedžių protokolų, ir kt.), taip pat įvairius mokslo ir registracijos dienynus.
Savo būriuose buvo įsteigę taip vadinamus knygynėlius.
Šaulių būriuose vykdavo susitikimai su svečiais, visuotiniai ir ataskaitiniai susirinkimai. Jų metu vykdavo valdybos ir jos narių rinkimai, buvo sprendžiami įvairūs organizaciniai klausimai, skaitomos paskaitos.
Dažnai buvo rengiamos šventinės iškilmės, ypač Vasario 16 dienos, Kariuomenės ir visuomenės ir kt. švenčių proga. Švenčių metu vykdavo vėliavos pakėlimas, iškilmingos eisenos (paradai), šventiniai minėjimai, bažnytinės pamaldos, iškilmingi pietūs ar vakarienė. Šventinių vakarų ar gegužinių metu dažniausiai vykdavo dramos artistų pasirodymai, o po jų – skambėdavo lietuviška muzika, dainuojamos lietuviškos dainos, organizuojami tautiniai šokiai, žaidimai ir panaš.
Švenčių metu šauliai duodavo priesaiką:
Prisiekiu Visagalio Dievo akivaizdoje, kad ištikimai ir sąžiningai vykdysiu Šaulių Sąjungos nario pareigas, ginsiu Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę nuo visų jos priešų, nesigailėdamas nei savo sveikatos, nei gyvybės, tiksliai vykdysiu įstatymus ir savo viršininkų įsakymus, šventai laikysiu visas patikėtas man paslaptis, niekada su Lietuvos priešais nesitarsiu, jokių žinių jiems neteiksiu ir visa, ką tik apie juos sužinosiu, tuojau savo viršininkams pranešiu, saugosiu šalies gerovę ir visur elgsiuos, kaip doram, klusniam ir narsiam šauliui elgtis pridera.
Tepadeda man Višpats Dievas mano darbuose Tėvynei Lietuvai‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 282.)
Norėdami įstoti į LŠS eiles, kiekvienas turėdavo paduoti asmens pareiškimą šaulių būriui ir pasižadėti: ,,1) sąžiningai, teisingai ir ištikimai dirbti Lietuvos Šaulių tikslui; 2) būti kiekvienam šauliui broliu, draugu ir nelaimėje jį šelpti, gelbėti; 3) ginti Lietuvos respublikos nepriklausomybę savo gyvybės negailėdamas; 4)be prieštaravimų klausyti visų teisėtų Būrio vado ir valdybos įsakymų; 5)padavęs pareiškimą Būrio valdybai apie išstojimą iš L. Š. Sąjungos dar tris mėnesiusnuo dienos padavimo pareiškimo eiti ištikimai šaulio pareigas‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 264.). Pareiškime kandidatas į šaulius duodavo apie save trumpas žinias, už jį turėdavo laiduoti 2 šaulių būrio nariai. Pareiškimą pasirašydavo būrio vadas.
1937 m. sausio 17 d. Totoriškių būrio šauliai dalyvavo Klaipėdos atvadavimo iškilmėse, kurios įvyko Aukštadvaryje. Aukštadvario bažnyčioje buvo atlikta Totoriškių ir Aukštadvario šaulių būrių priesaika.
Aukštadvario ir Semeliškių vls. šaulių būriuose buvo įsteigti sporto klubai, jų sekcijos.
1938 m. birželio 6 ir 7 dienomis Aukštadvaryje vyko sporto kursai, kuriuose be vietos šaulių dalyvavo ir kaimyninių būrių šauliai (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 392.). Į kursus atvyko rinktinės štabo instruktorius.
Kursantai atsivežė reikalingiausius būtiniausius daiktus (rankšluostį, muilą, šepetį rūbams bei batams ir kt.). Be to būrio vadas išdavė jiems iš būrio kursų laikui bendriniams pratimams šautuvą.
Ryte (7 val.) ir vakare (21 val.) vyko rytinis ir vakarinis patikrinimai. Nuo 7 val. iki 9 val. ir nuo 14 val. iki 19 val vyko bendriniai šaulių pratimai su šautuvais.
Nuo 10 val 30 min iki 12 val. vyko bažnytinės pamaldos. Nuo 17 iki 19 val. vyko bendriniai pratimai be šautuvų. Antrąją dieną, vakare vyko sportinių kursų uždarymas.
1939 m. gegužės 7 d.: ,,Rinktinės tarybos narys šaulys Mačinskas Petras buvo nuvykęs į Aukštadvario šaulių kuopą pravesti kuopoje sporto varžybas ir patikrinti šaulių sporto bendrinius pratimus‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 395.).
Šaulių būriuose pagal Karinio parengimo žinių programą vykdavo karinio parengimo pamokos ir pratimai: rikuotės ir kautynių mokymas, lauko tarnybos statutų mokymas, ginklų ir jų laikymo pamokos, šaudyba ir jos mokymas, Vidaus tarnybos statutų mokymas, Priešcheminė aprangos pamokos, šaudymas iš šautuvų kovos šoviniais.
Remiantis 1938 m. gruodžio 18 d. V Trakų Rinktinės vado pulk. ltn. Vlado Žutauto įsakymu, karinio parengimo pamokas dėstė bei vadovavo būriui atliekant lauko ir šaudymo pratimus: ,,Aukštadvario b. vadas gr. Vilutis Feliksa <…> Užuguosčio b. vadas šaul. Geištoraitis Albinas <…>. Totoriškių b. vadas gr. Ošikas Stasys. <…> Semeliškių b. vadas šaulys Palionis Antanas, Beižonių b. vadas ats. j. ltn. Kolyta Antanas <…> Strėvos b. vadas j. pusk. Paškevičius Petras (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 395.).
Šaulių būriuose dažnai lankydavosi V. Trakų šaulių rinktinės vadas, jo pavaduotojas, padėjėjas. Pastarieji dalyvaudavo visuotiniuose narių susirinkimuose, dėstė paskaitas ginklavimo, turto tikrinimo ir aprašymo reikalais.
1939 m.: liepos mėn. 15 ir 16 d. d. padėjėjas kap. P. Ciunis buvo nuvykęs į Semeliškių ir Aukštadvario š. kuopos būrius, pravesti mokomuosius šaudymo pratimus iš šautuvų ir lengvųjų kulkosvaidžių su 9 – Semeliškių, 8 – Aukštadvario, 35 – Totoriškių ir 39 – Čižiūnų šaulių būriais‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 395).
1940 m. birželio 29 d. 8 val. 12 – Beižonių (Semeliškių vls.) ir 13 – Užuguosčio (Aukštadvario vls.) būriai atliko mokomųjų šaudymo pratimų III ir IV pratimus visų grupių ir klasių. Šaudė tik tie šauliai, kurie išpildė pratimų I ir II sąlygas. Šaudymas vykdytas Beižonių būrio šaudykloje.
1939 m.: ,,liepos mėn. 15 ir 16 d. d. V rinktinės vado padėjėjas kap. Petras Ciunis buvo nuvykęs į Semeliškių ir Aukštadvario šaulių kuopos būrius, pravesti mokomuosius šaudymo pratimus iš šautuvų ir lengvųjų kulkosvaidžių su 9 – Semeliškių, 8 – Aukštadvario, 35 – Totoriškių ir 39 – Čižiūnų šaulių būriais‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 395.).
1940 m. spalio 22 d. kap. P. Ciunis: ,,buvo nuvykęs į Aukštadvario šaulių kuopą pravesti su Aukštadvario, Semeliškių, Onuškio, Panošiškių ir Žilinių kuopų šauliais prizinį šaulių šaudymą. Šaudyme dalyvavo 20 šaulių. Šaudymas įvyko Totoriškų rajone‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 402.).
V Trakų rinktinė organizuodavo šaulių būriams išvykas, ekskursijas.
1940 m. birželio 3 d. į Kaune vykusius moterų vadžių kursus vyko Ona Rajeckaitė ir būrio vadas Antanas Kolyta (Semeliškių vls.).
Aukštadvario vls. šaulių būrio budžetą sudarė: nario mokėstis, narių remėjų mokestis, vakarų ir gegužinių pajamos, žmonių aukos ir kt.
Būrys išlaidavo: būrio raštinės reikalams; įsigijimui knygų būrio knygynėliui; kelionių metu; telefono reikalams; vaistams; ,,Trimitui;; ir kt. šaulių spaudai; karių kapų tvarkymui; būrio vėliavos įsigijimui ir kt.
Aukštadvario vls. prie Aukštadvario, Užuguosčio šaulių būrių buvo įstėgtos moterų skyriai (sekcijos). Semeliškių vls. moterų skyriai (sekcijos) buvo įsteigtos prie Beižonių, Semeliškių, Strėvos šaulių būrių.
Sekcijos veikla buvo grindžiama pagal 1933 m. kovo 1 d. paskelbtas moterų veikimo taisykles. Štai tiesioginiai moterų darbai:
1. Šaulinių ideologijų skleidimas šeimoje;
2. Palankios šaulių įdėjai nuomonės visuomenėje sudarymas;
3. Šaulinio bendravimo kelimas;
4. Moterų šaulių garbės auklėjimas ir gynimas;
5. Šauliškas vaikų ir jaunimo auklėjimas;
6. Moters šaulės uždaviniai ir vykdymas: kaip motinos, žmonos ir dukters; lietuvių kalbos ugdymas ir abstinencijos skleidimas;
7. Fizinis moterų auklėjimas: higiena, gimnastika, sportas ir kiti atitinkami dalykai;
8. Karinis moterų šaulių parengimas, kuris vyko pagal nustatytą programą kiekvienai šaulei.
Be to moterys vykdė ne tik organizacinį bei kultūrinį darbą, bet ir visus Šaulių Sąjungos sanitarinės komisijos pavestus darbus, per manevrus, suvažiavimus ir šventes vykdė tiekimo ir mitybos darbus.
Šauliai buvo pagerbti vyriausybiniais apdovanojimais.
Aukštadvario ir Semeliškių vls. šaulys Liudomiras Nastopka , Petro, ats. karininkas buvo apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1939 m.). Jis buvo gimęs 1903 m. kovo 27 d. Biržų m., gyveno Aukštadvario mstl. 1923 m. baigė Panevėžio gimnaziją. Studijavo Vienos universiteto Gamtos – matematikos fakultete, Austrijoje. 1930 m. Švietimo ministerijos egzaminų komisijoje išlaikė vidurinės mokyklos mokytojo cenzo egzaminus., gegužės 14 d. įgijo teisę mokytojauti vidurinėse mokyuklose. 1930 – 1931 m. tarnavo LK., mokėsi Karo mokykloje, turėjo ats. j. ltn. laipsnį. Kaišiadorių gimnazijoje dėstė matematiką, buvo karinio parengimo instruktorius, LŠS narys, Trakų rinktinės, Kaišiadorių kuopos vadas. Nuo 1933 m. – Atsargos karininkų sąjungos valdybos narys, nuo 1934 m. LTS valdybos narys, jaunųjų LTS narių rajono karinio parengimo ir drausmės vadas. 1935 m. išrinktas Lietuvos mokytojų sąjungos skyriaus pirmininku. 1937 m. lapkričio 23 m. pakeltas į j. leitenantus.
Šaulių žvaigžde 1939 m. buvo apdovanotas ir Semeliškių būrio šaulys Jonas Purvinis, Vinco. Pastarasis gimė 1909 m. liepos 1 d. Raseinių aps., Kražių vls., Linkaučių k., gyv. Semeliškių vls., Semeliškių mstl. 1929 m. buvo baigęs Kražių ,,Žibūrio’’ gimnaziją, 1931 m. – Alytaus aukštesniąją miškų mokyklą. 1931 – 1932 m. tarnavo LK, mokėsi Karo mokykloje, turėjo ats. j. ltn laipsnį. Dirbo girininku, vėliau išvyko gyventi į Telšių aps. LŠS narys, XIV šaulių rinktinės būrio vadas. 1938 m. pakeltas į ats. leitenantus. 1941 m. birželio 14 d. sovietų suimtas ir išvežtas į Krasnojarsko kr.,Nižnij Ingašo r., Rešotos lagerį. Šeima 1941 ištremta į Altajaus kr., Ust Kano r., Jagobaną. 1943 m. vasario 3 d. SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų, žuvo lageryje.
Buvo vedęs, žmona – Sabina Šimaitytė (1913 – 1941 tremtyje), sūnus – Rimgaudas (1938 – 1941 m. vežamas į tremtį).
Aukštadvario būrio šaulys Juozas Bingelis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. Jis buvo gimęs 1892 m., baigęs pradžios mokyklą. Į Aukštadvarį atvyko atvyko iš Onuškio šaulių būrio. LŠS nuo 1927 m.
Šaulių žvaigždės ordinu (1940 m.), Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinu (1938 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) buvo apdovanotas Aukštadvario ir Semeliškių šaulių būrių buvęs narys Donatas Staniūnas, Igno. Jis buvo gimęs 1906 m. sausio 10 d. Ukmergės aps., Kavarsko vls., Naujokų k. 1925 m. baigė Telšių progiminazijos 4 klases. 1927 m. – Ukmergės dvimečius mokytojų kursus. Mokėsi mokytojų seminarijoje. 1927 – 1929 m. tarnavo LK, mokėsi Karo mokykloje., turi ats. j. ltn. laipsnį. Nuo 1929 m. Semeliškių pradžios mokyklos vedėjas, nuo 1935 m. – Onuškio pradžios mokyklos vedėjas. LŠS Onuškio šaulių būrio, nuo 1936 m. balandžio 5 d. kuopos vadas. 1939 m. rugsėjo 8 d. pakeltas į ats. leitenantus. Kai sovietai okupavo Lietuvą 1941 m. birželio 14 d. su šeima ištremtas į Altajaus kraštą, Turočiaką. 1942 m. nutremtas į Jakutiją, Bulūno r.,Tyt Ari, 1948 – į Jakutiją,Oliokminską. 1958 m. paleistas grįžo į Lietuvą. Mirė 1967 m.
Buvo vedęs, žmona – Karolina Šalomskaitė (g. 1910 m.), dukros – Danutė Petrauskienė (g. 1936 m.) ir Irena Rėgina Andrikienė (g. 1932 m.)..
Kunigas Steponas (Stepas) Rudžionis, Aleksandro 1936 m. buvo apdovanotas Šaulių žvaigžde ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu. S. Rudžionis (slapyvardis – Vėjas II) buvo gimęs 1890 Ukmergės aps., Gelvonų vls., Jakubonių kaime. Mokėsi Petrapilio kunigų seminarijoje, mokėjo lietuvių, rusų, latvių, lenkų, lotynų kalbas. Buvo Tautininkų partijos narys, LŠS nuo 1925 m., Semeliškių vls. Beižonių šaulių būrio steigėjas. Nuo 1944 m.gegužės mėnesio – Gegužinės klebonas. Nuo 1945 m. sausio mėnesio – Didžiosios Kovos rinktinės (DKR) partizanų ryšininkas ir Lietuvos Laisvės armijos (LLA) organizatorius, Žaslių vls., 2-o bataliono 1-os kuopos OS, bataliono vadas ir Kaišiadorių aps. administracijos komendantas, Didžiosios Kovos apygardos (DKA) štabo karinis administratorius. Jis buvo vienas iš artimiausiųjų Jono Misiūno (Žalio Velnio) bendražygių, organizavęs ginkluotąją rezistenciją savo parapijoje (Gegužinės – Bučionių apylinkėse). Jo Viešpaties apsireiškimo Švč. M. Marijos bažnyčios rūsyje buvo laikomas partizanų archyvas (DKR, 5-os LLA apylinkės, DKA štabo dokumentai), kurį, 1946 m. sausio 25 d. suimant kunigą S. Rudžionį, rado sovietų kareiviai. Kunigas buvo suimtas 1946 m. sausio 28 d. Kalintas Vilniuje, Karo tribunolo 1946 m. liepos 3 d. nuteistas 10 m. lagerių. Žuvo (mirė) 1949 m. sausio 2 d. Uchtižemlage (Komija, Uchtos r., Vetlosiano gyvenvietė).
Semeliškių šaulys Juozas Krivickas apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937 m.) ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.). Pastarasis buvo gimęs 1894 m. liepos 8 d. Šiaulių aps., Radviliškio vls., Vismantų k. 1917 m. baigė Šiaulių gimnazijos 4 klases, mokėsi technikos mokykloje. 1920 m. baigė Karo mokyklą, suteiktas pėstininkų ltn. laipsnis Nuo 1924 m. tarnavo Vilkaviškio aps. policijoje. Nuo 1927 m. – Kėdainių aps. policijos vadas. 1931 m. ltn. laipsnis pakeistas į ats. j. leitenanto. 1935 m. pakeltas į ats. ltn. laipsnį. Buvo Semeliškių šaulių būrio vadas, vachnmistras, 1936 m. paskirtas karinio parengimo ir sporto instruktoriumi. Vėliau jam buvo pavesta sudaryti šaulių būrio ugniagesių skyrių., atleistas nuo pareigų nuo 1937 m. vasario 18 d., kaip išvykęs į kitą tarnybos vietą.
Nuo 1937 m. Ukmergės viešiosios policijos vadas. Karo pabaigoje pasitraukė į Vakarus. Mirė 1963 m. Anglijoje.
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliais buvo apdovanoti Aukštadvario vls. šauliai: Kondratas Jackus (g. 1900 m.), Ragauskas Aleksas (g. 1900 m.), Radzevičius Kazys (g. 1899 m.).
Lietuvos nepriklausomybės medaliais buvo apdovanoti Aukštadvario vls. šauliai: Budžius Bronius (g. 1908 m.), Čerbulėnas Jonas (g. 1901 m.), Kondratas Jackus (g. 1900 m.), Lesevičius Juozas (g. 1906 m.), Paliokas Vaclovas (g. 1900 m.), Radzevičius Kazys (g. 1899 m.), Šibonis Vincas (g. 1904 m.); Semeliškių vls. šauliai: Ašmena Pranas (g. 1900 m.), Čereška Juozas (g. 1898 m.), Jakumas Laurynas (g. 1896 m.), Lisauskas Pranas (g. 1925 m.), Malinauskas Stasys, Massalskis Mindaugas (g. 1880 m.) Ramanauskas Bernardas (g. 1902 m.), Strašunskas Juozas (g. 1899 m.).
Klaipėdos I vadavimo medaliu apdovanotas Čerbulėnas Jonas (g. 1901 m.).
Šaulio ženkleliu apdovanoti (Aukštadvario vls.): Ambrisas Andrius (g. 1900 m.), Briškaitis Titas (g. 1902 m.), Kaluževičius V. (g. 1902 m.), Kondratavičius Vladas (g. 1904 m.), Matulaitis Bronius (g. 1901 m.); (Semeliškių vls.): Povilas Sventickas (g. 1899 m.), Ramanauskas Bernardas (g. 1902 m.).
Vaicekauskas Vaclovas (g. 1908 m.) buvo apdovanotas ženkleliu ,,Geram šauliui‘‘ (Semeliškių vls.).
Šauliai gaudavo ir padekas.
1937 m. balandžio 30 d. Aukštadvario: ,,8 – o šaulių būrio šaulys Maciulevičius Juozas, kartu su šauliu Kondratu Jackum š. m. kovo mėn. 12 d. sulaikė Aukštadvario apylinkėje nešančius iš lenkų pusės kontrobandą tris kontrobandininkus su kontrobandinėmis prekėmis, kurias pristatė per savo būrio vadą Aukštadvario policijos nuovados viršininkui.
Šiems šauliams už sąžiningą pareigų atlikimą tarnybos vardu reiškiu padėką‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 389.). Padėką pareiškė savo įsakymu V Trakų Rinktinės vadas, pulk. ltn. V. Žutautas, remiantis būrio vado raportu.
1937 m. spalio 16 d. ,,Šauliui ats. karo valdininkui Matulaičiui Juozui, prisidėjusiam prie steigimo, tvarkymo ir palaikymo 35 – Totoriškių šaulių būrio, tarnybos vardu reiškiu padėką.
Pulkininkas, ltn. Žutautas, V Rinktinės vadas“ (LCVA, f. 555, ap. 1, b.).
Aukštadvario vls. šaulių tarpe buvo Lietuvos karininkų: Aleliūnas Kostas (g. 1904 m.), Baublys Povilas (g. 1910 m.), Budžius Bronius (g. 1908 m.), Griškevičius
Antanas (g. 1906 m.), Gudunavičius (Gudonis) Vincas (1908 m.), Jurčys Aleksandras (g. 1906 m.), Karpavičius Ignas (g. 1898 m.), Lesevičius Juozas (g. 1906 m.), Matulaitis Juozas (g. 1897 m.), Michnevičius Karolis (g. 1889 m.). Mongirdas Vladislovas (g. 1877 m.), Naudžiūnas Antanas (g.1903 m.), Nastopka Liudomiras (g. 1903 m.), Rimkus Vincas (g.1904 m.), Staniūnas Donatas (g. 1906 m.), Stoškus Napoleonas (g.1891 m.), Vilimas Aleksandras (g. 1904 m.), Ivanauskas Stasys (g. 1911 m.).
Lietuvos karininkų buvo ir ir Semeliškių vls. šaulių tarpe: Kolyta Antanas (g. 1905 m.), Griškevičius Antanas (g. 1906 m.), Jackūnas Juozas (g. 1907 m.¬), Jakumas Laurynas (g. 1896 m.), Karieta Juozas (g. 1905 m.), Krasnickas Juozas (g. 1906 m.),
Krivickas Juozas (g. 1894 m.), Malinauskas Stasys (g. 1904 m.), Martinaitis Juozas (g. 1908 m.), Massalskis Mindaugas (g. 1880 m.), Nanartavičius Juozas (g. 1908 m.),
Nastopka Liudomiras (g. 1903 m.), Purvinis Jonas (g. 1909 m.), Staniūnas Donatas (g. 1906 m.), Tautrimas Dmitrijus (g. 1895 m.), Vilkas Julius (g. 1907 m.),
Zenkevičius Pranas (g. 1900 m.).
Kai kurie šauliai buvo pokario meto rezistentais (Aukštadvario vls.): Jurevičius Vladas – Jurginas (g. 1915 m.), Ošikas Feliksas (g. 1915 m.), Savickas Mykolas – Lūšis (g. 1920 m.), Virganavičius Stasys – Lokys (g. 1920 m.) IŠ Aukštadvario vls.; kun. Steponas Rudžionis (g. 1890 m.), Juodonis Jonas (g. 1895 m.) ir kt. iš Semeliškių vls.

Aukštadvario valsčiaus šaulių būriai

8 – Aukštadvario šaulių būrys Aukštadvario šaulių būrys buvo patvirtintas 1921 m. rugsėjo 17 d.
,,Nuo būrio įsikūrimo dienos, t. y. nuo 1921 metų balandžio mėnesio iki 1924 m. tikslaus ir nuveiktų būrio darbų pasakyti negalima, nes <…> būriui teko egzistuoti tuo laiku, kada Lietuvos pakraščiuose virė kovos su priešininkais dėl Lietuvos nepriklausomybės, tokios kovos ėjo ir šiame krašte su lenkais. Tokiu būdu būrys negalėjo būti pasyvus, o turėjo ir jo buvo pareiga padėti veikiančiai šiame krašte Lietuvos kariuomenei. Iš esamų būryje davinių matyti, kad būrys daug yra padėjęs mūsų policijai palaikyti apylinkėse tvarką, sudrausti neramius sulenkėjusius ir nusistačiusius prieš mūsų Tautos nepriklausomybę gaivalus t. y. padedant ir pranešant mūsų policijai apie pasirodžiusius kokius nors agitatorius arba šiaip kokius neramius įtartinus piliečius, kurie vienaip ar kitaip norėjo pakenkti mūsų Tautos nepriklausomybei, padėjo policijai atiminėti iš pašalinių įtartinų gyventojų slaptai laikomus ginklus ir kt.
Taip pat būrys yra daug padėjęs ir mūsų kariuomenei kovoje su Lietuvos priešais, teikdamas mūsų kariuomenei tinkamesnes vietos prieigas prie priešininkų kariuomenės. Tam tikslui buvęs prie būrio instruktorius, kurio tikslas buvo pirmininkauti tarp kariuomenės ir šaulių būrio. Maždaug toks buvo būrio veikimas iki 1924 metų‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1. b. 542).
Tame pačiame archyviniame dokumente, kuriame aprašoma Aukštadvario I – III šaulių būrių istorija, pateiktas ir 1921 – 1934 m. vadovybės sąstatas:
1921 m. – 1922 m. būrio vadu buvo J. Navickas. Jis buvo ir valdybos pirm., sekr. – J. Prieskinis.
1923 m. būrio vadu buvo V. Kaluževičius, vald. pirm. – J. Navickas, sekr. -Gendrevičius.
1924 m. būrio vadu buvo B. Matulaitis, vald. pirm. – S. Pupaleigis, sekr. – J. Prieskinis, ižd. – A. Ambrisas.
1925 m. būrio vadu buvo K. Okunevičius, vald. pirm. – P. Pečiura, sekr. – J. Šibaila, ižd. – J. Kapočiūnas.
1926 m. būrio vadu buvo K. Okunevičius, valdybos pirm. – P. Pečiūra, sekr. – A. Bieliauskas.
1927 m. būrio vadu buvo K. Okunevičius, vald. pirm. – P. Pečiūra, sekr. – A. Rinkevičius, iždininku – A. Ambrisas.
1928 m. būrio vadu buvo Verkelis, vald. pirm. – A. Palionis, sekr. – A. Rinkevičius, ižd. – P. Radžiūnas.
1929 m. šaulių būrio vadu buvo Verkelis, vald. pirm. – F. Vilutis, sekr. – J. Paplauskas, ižd. – A. Griškevičius.
1930 m. šaulių būrio vadu buvo Verkelis, vald. pirm. – A. Rinkevičius, sekr. – J. Paplauskas, ižd. – J. Žilvitis.
1931 m. būrio vadu buvo A. Griškevičius, vald. pirm. – A. Rinkevičius, sekr. – Virbickas, ižd. – P. Drevinskas.
1932 m. būrio vadu buvo B. Būdžius, vald. pirm. – A. Rinkevičius, sekr. – V. Šibonis, ižd. – P. Drevinskas.
1933 m. būrio vadu buvo B. Budžius, vald. pirm. – V. Staugaitis, sekr. – V. Šibonis, ižd. – J. Stankevičienė.
1934 m. būrio vadu buvo B. Budžius, vald. pirm. – L. Nastopka, sekr. – B. Greičius, ižd. – J. Martinaitis
Nuo 1924 m. ,,kraštui įėjus į normalias gyvenimo vėžes, praėjus kovoms, šaulių būrys pradeda geriai veikti ir tvarkytis kultūriškai ir organizaciniame archyve, iš kurių matyti, kad būrys stiprėja pritraukdamas vis daugiau narių ir įgija simpatijas sulenkėjusiame krašte. Juos auklėja tautiška linkme, pasirodydamas viešai surengiamais tautiško turinio viešais vakarais, kurių kasmet pastato nemažiau keturių, paskaitomis, gegužinėmis ir Tautiškų švenčių minėjimu, kurių kasmet suruošia po tris su atitinkamo turinio paskaitomis‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 542).
1921 – 1922 m. šaulių būriui vadovavo mokytojas Juozas Navickas, Motiejaus. Jis buvo gimęs 1899 m., gyveno Aukštadvario mstl. Buvo baigęs gimnazijos 3 klases. Dirbo mokytoju Aukštadvaryje. LŠS nuo 1921 m.
1923 m. būriui vadovavo V. Kaluževičius, Jono, kuris buvo gimęs 1902 m. Aukštadvario vls., Užuguosčio k., gyv. t. p. Buvo savamokslis valdininkas. LŠS nuo 1922 m.
1924 m. šaulių būriui vadovavo ltn. Bronius Matulaitis Jono, gimęs 1901 m., Šakių aps, gyveno Aukštadvario mstl. 1919 – 1924 m. tarnavo LK. LŠS nuo 1924 m.
1925 – 1927 m. būrio vadu buvo Kazys Okunevičius, Jono, g. 1900 m., Onuškio vls., gyveno Aukštadvario mstl. LŠS nuo 1924 m.
1928 – 1930 m. šaulių būriui vadovavo Verkelis.
1931 m. – Aukštadvario šaulių būrio vadu buvo Lietuvos karininkas ats. ltn. Antanas Griškevičius, Mato, gimęs 1906 m. sausio 27 d. Ukmergės aps., Kavarsko vls., Joniškių k., gyveno Aukštadvario mstl. Baigė Ukmergės gimnazijos 4 klases ir 1927 m. Dotnuvos žemės ūkio mokyklos Miškininkystės skyrių. 1927 – 1929 m. tarnavo LK., mokėsi Karo mokykloje, įgijo ats. ltn. laipsnį. 1929 – 1941 m. Trakų miškų urėdijos Aukštadvario eigulys, girininkas, Biržų miškų urėdo pavaduotojas, Pasvalio miškų urėdas. Šaulių sąjungos narys – būrio, kuopos vadas. 1941 m. birželio 14 d. suimtas Pasvalyje, išvežtas į Krasnojarsko kr., Rešotos lagerį. 1943 m. sausio 2 d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas kalėti 10 metų. Žuvo lageryje.
1932 – 1934 m. būrio vadu buvo Lietuvos karininkas, ats. ltn. Bronius Budžius, Vinco, gimęs 1908 m. liepos 2 d.Vilkaviškio aps., Paežerių vls., Steponių k. 1929 m. baigė Alytaus Aukštesniąją Miškų mokyklą. Dirbo Kazlų Rūdos miškų uredijos vyr. eiguliu. Nuo 1929 m. lapkričio 6 d. tarnavo LK. 1930 m. lapkričio 30 d.baigęs karo mokyklą ats. j. ltn. laipsniu paleistas į inžinierijos karininkų atsargą. 1931 m. – 1940 m. Trakų, Prienų, Aukštadvario, Seirijų miškų urėdijų girininkas. 1939 m. rugsėjo 15 d. suteiktas ats. lnt. laipsnis. Nuo 1928 m. priklausė Šaulių sąjungai ir Jaunalietuvių organizacijai. 1933 Aukštadvario šaulių būrio vadas. 1938 m. birželio 30 d. paskirtas 57 šaulių būrio vadu. 1940 m. sausio 31 d. paskirtas 19 rinktinės Cijūniškės šaulių būrio vadu. 1940 m. – 1947 Alytaus kanifolijos ir terpentino fabriko skyriaus vedėjas, direktorius. 1947 m. rugpjūčio 1 d. suimtas, 1948 m. sausio 17 d. nuteistas 10 metų lagerio, ištremtas į Komiją, Ustvynmlagą, vėliau į Kazachiją, Karagandą, Nuo 1955 m. rugsėjo 24 d. buvo tremtyje Karangos sr. Paleistas 1956 m. gegužės 20 d. Buvo vedęs, žmona – Birutė (g. 1916 m.), dukros – Giedrė (g. 1937 m.), Aušrelė (g. 1939 m.), Dalia (g. 1942 m.), Ilona (g. 1944 m.), sūnus Rimgaudas (g. 1944 m.).
Knygoje ,,Lietuvos šaulių sąjungos istorija‘‘ (Vilnius, 1992.), rašoma: ,,…labai gyvas buvo Aukštadvario šaulių būrys, vadovaujamas kun St. Pupaleigio‘‘.
S. Pupaleigis, Miko buvo gimęs 1887 m. rugpjūčio 20 d. Žaslių parapijoje, Eiriogalos kaime. Buvo baigęs Peterburgo kunigų seminariją ir Tomsko universitetą. 1922 m. Aukštadvaryje buvo įsteigti dvimečiai mokytojų kursai. Jų direktoriumi buvo kun. S. Pupaleigis. Pastarasis buvo Aukštadvario vidurinės mokyklos (progiminazijos) direktoriumi. LŠS nariu tapo nuo 1924 m. Tais pačiais metais buvo Aukštadvario šaulių būrio valdybos pirmininku. 1925 m. sausio 25 dieną kun. S. Pupaleigis pirmininkavo vykusiam V Trakų rinktinės šaulių būrių I suvažiavimui.
1928 m. kun. S. Pupaleigis buvo paskirtas Gegužinės klebonu. 1934 m. kai baigė statyti naują bažnyčią, buvo perkeltas į Krėtingą, kur dirbo pranciškonų gimnazijos direktoriumi (rektoriumi). Sovietmečiu kentėjo Sibiro lageriuose. Grįžo gyvas, bet be sveikatos. Palaidotas Žemaitijoje, Papilės bažnyčios šventoriuje.
1925 m. birželio 19 d. Aukštadvario mokytojų kursų moksleiviai – šauliai išleido 28 puslapių laikraštį ,,Kelias į Vilnių‘‘, nr. 2. Jo vienintelis egzempliorius saugomas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo b ibliotekos rankraščių skyriuje. ,,Kelias į Vilnių‘‘, nr. 1 išėjo tais pačiais metais gegužės 3 d., bet deja, pastarojo leidinio bibliotekoje nėra.
Laikraščio rašinyje ,,Mūsų tikslas‘‘ pradžioje rašoma: ,,Kiekvienas jaunuolis stodamas į šaulių eiles, turi sau užsibrėžęs tikslą: atstatyt savo krūtynę prieš kiekvieną Lietuvos priešą, prieš kiekvieną neprašytą svečią, kuris norėtų įsiveržti į mūsų brangiąją tėvynę Lietuvą‘‘.
Laikraštyje spausdinami jaunųjų šaulių eilėraščiai, straipsneliai, vieno veiksmo komedija ,,Rado‘‘, Aukštadvario žinios ir juokai. Leidinyje yra piešinių patriotine tematika. Laikraštį redagavo vietos redakcijos komisija.
Šaulių būrio valdybos atstovai savo šauliams organizuodavo visuotinius ir ataskaitinius susirinkimus. Jų metu vykdavo susitikimai su svečiais, skaitomos paskaitos, vykdavo valdybos rinkimai, buvo sprendžiami įvairūs organizaciniai klausimai.
,,Kovo 29 d. buvo visuotinis šaulių būrio narių susirinkimas. Į valdybą išrinkta mokytojai: Palionis, Rinkevičius, Balkus ir Virbickas. Apsvarstyta eilė svarbių dalykų. Nutarta įsteigti dūdų orkestrą ir šaulių ugniagesių komandą. Pageidauta, kad šaulės Matusevičienė ir Virbickienė įsteigtų šaulių moterų sekciją. Prie būrio organizuojasi raitelių būrys, Be to, valdybos rūpesčiu steigiamas šaulių klubas. Jaunimas sujudo ir noromis stoja į šaulių eiles. /Būrio korespondentas/‘‘(Trimitas, 1931 m., nr. 15).
,,Išrinkta valdyba: pirm. Rinkevičius, vicepirm. Staugaitis, sekr. Šibonis, ižd. Drevinskas ir knyg. Stankevičienė. Būrys gerai tvarkosi. Praėjusiais metais pajamų buvo 778 lt. 80 ct. Įsigytas dūdų orkestras. Nutarta steigti būrio knygyną. Buvo paminėtas ir Vl. Putvinskas. Apie jo gyvenimą ir darbus plačiai papasakojo V. Staugaitis. /A.S.‘‘ (Trimitas, 1932, nr. 14.).
1933 m. rugsėjo 24 d. šaulių būryje buvo skaitytos 3 paskaitos:,,Trakų apskrities komendantas pulk. leit. Žutautas labai įdomiai nupiešė senovės lietuvių kariavimo būdus, didžiojo karo bei Nepriklausomybės karo būdus ir būsimo karo pavojų. Trakų apskrities viršininkas supažindino su administracine teise ir jos formalumai, įspėdamas šaulius nesiimti neapgalvotų ir jiems nepriklausančių žygių. Karo gydytojas ltn. Kusa supažindino su kovos būdais prieš dėmėtąją šiltinę. Už įdomias ir naudingas paskaitas būrio vadas ats. ltn. Br. Budžius šaulių vardu padėkojo. /ats. j. ltn. V. Gudunavičius‘‘(Trimitas, 1933, nr. 40.).
,,Kovo 21 d. būrio susirinkime skaityta paskaita ,,Ugdykime savigarbą‘‘. Pereitais metais įsteigta ugniagesių komanda ir dūdų orkestras. Išrinkta nauja valdyba: L. Nastopka, V. Staugaitis, Greičius, J. Martinaitis ir A. Stadalnikas‘‘( Trimitas, 1934 m., nr. 14.).
,,Rugpjūčio 5 d. įvyko būrio susirinkimas. Skaityta paskaita ,,Jūros reikšmė mūsų tautai‘‘(Trimitas, 1934 m., nr. 33.).
Nuo 1934 m. spalio 15 d. Aukštadvario šaulių būrio vadu ir ugniagesių komandos viršininku buvo Aleksandras (Aleksas) Vilimas (g. 1904 m.).
Pastarajam buvęs vadas B. Budžius perdavė žemiau išvardintą būrio turtą: 5 šautuvus; 5 brezentinius diržus šautuvams; apkabas su 75 kovos šoviniais; rusų kovos šovinius; sporto įrankius (1 futbolo kamuolį su kamera, 1 rutulį, 1 ietį mėtymui); statutus (9 knygos), Šaulių sąjungos įstatymą ir statutą (1 knyga), Šaulių karinio parengimo planaą, Ginklų knygą su įrašais; vokiečių rankinę granatą (1 št.) ir 3 kapsulės; scenai pieštą uždangą (1 št.); būrio vėliavą (1 št.), šaulių būrio žemės sklypą (0, 50 ha), būrio kasą, knygas ir pateisinamuosius dokumentus, 25 Lt. 58 cnt, orkestrą (11 dūdų instrumentus, būgną, 2 kornetus, 3 altus, 1 tenorą), raštinę (1 kertinį štampą, 1 apvalų guminį anspaudą, senas bylas ir knygas, be to 1935/ 1936 m. gaunamų raštų bylą, 1935 m. siunčiamų raštų knygą, susirinkimų ir revizijos komisijos protokolus nuo 1929 m. iki 1937 m., aplinkraščius nuo 1925 m. iki 1937 m.); būrio dienoraštį nuo 1934 m., būrio knygynėlį, odinį sanitarinį krepšį su vaistais ir kt.“ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 548.).
Šaulių būrys savo raštinėje turėjo šias bylas ir knygas (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 548): Įaskymų – aplinkraščių b. (1921 – 1922 m.); Išpildytų raštų b. (1922 – 1928 m.); Kasos pateisinamųjų dokumentų b. (1925 – 1927 m.); aplinkraščių b. ( 1925 – 1928 m.); Susirinkimų protokolų b. (1929 – 1932 m.); Gaunamųjų ir ir leidžiamųjų raštų b. Nr. 1. (1930 – 1932 m.); Aplinkraščių ir informacijų b. Nr. 2. (1930 – 1932 m.); Bendro turinio b. (1932 m. – 1933 m.), Siunčiamųjų raštų b. (1933 – 1934 m.); Gaunamųjų raštų b. (1933 – 1934 m.); Siunčiamųjų raštų kn. (1921 m.); Gaunamųjų raštų kn. (1922 m.); Šaulių registracijos kn. (1920 – 1931 m.); Valdybos posėdžių protokolų kn – os (1924 – 1931 m., 1930 – 1935 m.); Turto, ginklų ir medžiagos kn – os (1924 – 1925 m., 1932 m., 1934 m.); Gaunamųjų ir siunčiamųjų raštų kn – os (1931 m., 1932 – 1933 m., 1933 – 1935 m.); Išnešiojamųjų raštų kn. (1924 m.); Narių kn. (1933 m.); Ginklų registracijos kn. (1925 m.).
Šaulių būrio vadas A. Vilimas buvo gimęs 1904 m. vasario 13 d. Šiaulių aps., Kruopių vls., Užgervių k. 1922 m., baigė Žagarės progiminaziją, 1925 m. – Kėdainių mokytojų seminariją. Nuo 1922 m. spalio 27 d. LŠS narys. Nuo 1926 m. gegužės 2 d. tarnavo LK, buvo paskirtas į 2 artilerijos pulką. 1927 m. gruodžio 16 d. baigus Karo mokyklą, suteiktas artilerijos ats. ltn. laipsnis ir paleistas į artilerijos karininkų atsargą. 1927 m. – 1934 m. mokytojavo Šiaulių aps. Kuršėnų vls. Ožkėnų, Gruzdžių vls. Piktuižių, Gruzdžių pradžios mokyklose. Nuo 1931 m. LŠS Gruzdžių šaulių būrio vadas. 1931 m. sausio 1 d. pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. lnt. laipsnis pakeistas į ats. j. lnt. 1934 m. – 1938 m. Trakų aps. Mijaugonių, Aukštadvario pradžios. mokyklų vedėjas. 1936 m. liepos 2 d. – rugpjūčio 2 d. atliko karo pratybas 3 artilerijos pulke. 1937 m. lapkričio 23 d. pakeltas į ats. lnt. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą mokytojavo Vilniaus 1 pradinėje mokykloje, nuo 1940 m. sausio 1 d. Trakų aps. Žaslių pradžios mokyklos vedėjas. 1941 m. suimtas, kalintas Lietuvoje, išvežtas į lagerį Archangelsko sr., Konošos r., Jarceve. Karo tribunolo nuteistas mirti. 1942 m. gegužės 22 d. sušaudytas Jarceve.
Nuo 1937 m. Aukštadvario šaulių būrio vadu ir ugniagesių komandos viršininku buvo Bronius Greičius, Antano, g. 1908 m. Paežerėlių vls., Jokubonių k., gyv. Aukštadvario mstl. Buvo baigęs gimnazijos 4 klases. Dirbo pašto viršininku. LŠS nuo 1928 m. Į Aukštadvarį atvyko iš Tauragės m.
1937 m. kovo 16 d. posedyje buvo: ,,nustatyta įsteigti Aukštadvario šaulių būrio namų statymo komitetą. Sutiko į komitetą įeiti:
1. Kuopos vadas ats. j. ltn. Ignas Karpavičius.
2. Ats. kapit. gyd. Vladas Mongirdas
3. Tardytojas Jonas Talalas
4. Moterų sk. vadė Albina Greičienė
5. Ugniagesių komandos viršininkas Aleksas Vilimas
6. Kun. Petras Celiešius‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 548.).
,, Susirinkime atsisveikinta su ilgamečiu būrio sekretorium V. Šiboniu, kuris persikėlė į Kruonį‘‘(Trimitas, 1938, nr. 26.).
Aukštadvario šaulių būrys savo iniciatyva Aukštadvario parapijos kapinėse sutvarkė žuvusių karių kapus, šaulių ,,Aušros aikštėje‘‘pastatė stiebą, švenčių metu tautinei vėliavai iškelti, taip pat prisidėjo darbu ir pinigine parama minėtos aikštelės aptverimui ir pagražinimui.
,,Sutvarkyti seni kapai, aptveriant tvora, išvedant takelius ir iškertant nereikalingus krūmus. Šaulių aikštė irgi tvarkoma. Rūpinamasi, kad miškų departamentas perleistu būriui prieinantį prie šaulių aikštės gražų ,,Kartuvių‘‘ kalną‘‘ (Trimitas, 1938, nr. 23.).
Vietos šauliai savo švenčių metu rengdavo iškilmingus minėjimus, dalyvaudavo bažnytinėse pamaldose, organizuodavo vakarus, gegužines, kurių metu viraudavo Tautiška dvasia. Dalyviai dainuodavo lietuviškos dainas, šokdavo tautinius šokius, vaidindavo dramos veikaliukus, žasdavo ar kitaip linksmindavosi.
,,Vasario 16 d. iškilmes Aukštadvary ruošė vietinis šaulių būrys. Iškilmės prasidėjo nuo pat ryto. Į miestelį prisirinko iš apylinkių daug žmonių. Šauliai išsirikiavo prie būrio buto. Čia pat susirinko miestelio organizacijos, mokyklos, žmonių minios ir visi ėjo į bažnyčią. Pamaldoms pasibaigius buvo daug kalbėta, džiaugtasi ir reiškiama gražios vilties.
Vakare šauliai surengė vakarą. Vaidinta keletas veikalėlių. Labiausiai publikai patiko vaizdelis ,,Sibiro kalėjime‘‘. Daug žmonių susijaudinę verkė. J. Klajūnas/‘‘ (Trimitas, 1925, nr. 9.).
1933 m. gegužės 24 d. Aukštadvario pradžios mokykloje 19 val., 30 min. įvyko vakaras ,,Aušros‘‘ 50 metų sukaktuvėms paminėti Jame, po atitinkamo žodžio, buvo suvaidintas veikalas ,,Aušros sūnus‘‘. Po to vyko šokiai. Už vakaro pravedimą buvo atsakinga šaulių būrio švietimo sekcija.
1934 m. sausio 28 d.: ,,būrio vakare buvo suvaidinta komedija: ,,Uošvė į namus – tylos nebus‘‘. Grojo būrio dūdų orkestras‘‘ (Trimitas, 1934, nr. 8).
1938 m. ,,V. 15. Kariuomenės ir visuomenės šventė buvo itin iškilmingai minima. Atvyko ulonų būrys. Išsirikiavusių valst. Progiminazijos mokinių, Žemės Ūkio Mergaičių m – los auklėtinių ir visuomenės ulonai buvo triukšmingu valio sutikti ir gėlėmis apiberti. Prie padarytų vartų svečius pasveikino ir sutiko su duona ir druska tautiškais drabužiais apsirengusi močiutė ir vietos viršaitis. Ulonai dalyvavo visose iškilmėse. Po pamaldų nueita į kapines prie žuvusių dėl Lietuvos laisvės gynėjų kapo. Čia kun. kleb. K. Trimonis pasakė jaudinantį, pritaikytą šventei pamokslą. Vėliau turgaus aikštėje buvo paradas ir įteikimas dviejų kulkosvaidžių, kurių vieną pasienio policija įteikė svečiams ulonams, o antrą gavo vietos būrys. Ūlonų būrio vadas ltn. J. Mikšys ir šaulių kuopos vadas ats. ltn. I. Karpavičius pasakė atitinkamas kalbas. Po iškilmingo posėdžio buvo bendri su ulonais pietūs, o vakare pradž. m – los salėje ulonų garbei vakaras su šaulio B. Narausko vedamojo choro koncertine dalimi. /S./ ‘‘(Trimitas, 1938, nr. 23.).
1938 m. liepos 1 d. ,,Trimitas‘‘ rašė apie liepos 31 d. būrio surengtą prie Navos ežero gegužinę: ,,Vakare degė laužas, prie kurio pensininkas ,,Melchioras Putelė‘‘ pasakojo savo nuotykius ir padainavo keletą kupletų. Po to buvo čigonų šokis ir šiap įvairi programa. Visą laiką veikė laimės šulinys ir gaivino svečius moterų šaulių parengtas bufetas. Į gegužinę buvo atvykę svečių iš Onuškio, Stakliškiųir kitur. Gautas pelnas paskirtas būrio kultūriniams reikalams‘‘(Trimitas, 1938, nr. 32.).
1940 m. birželio 16 d. Aukštadvario šaulių būrys surengė šventę, kurioje buvo įteikta šaulinė vėliava. Dalyvavo ltn. Žutautas ir kt. svečiai. Šventės metu buvo iškilmingi pietūs. Šventė sudarė didelį įspūdį nutautėjusiai Aukštadvario apylinkei.
1932 m. gruodžio 22 d. Aukštadvario šaulių būrio vadovybė įsteigė šaulių būrio dūdų orkestrą, kuris grodavo vietinio ir provincijos būrių pramogose.
Orkestro vadovais buvo: vargonininkas Juozas Bytautas, Bronius Narauskas, Henrikas Bagdzevičius (pastarasis nuo 1940 m. kovo 1 d.). Jie šauliams vesdavo muzikos ir dainavimo pamokas. Orkestras repetuodavo žydų patalpose.
1936 m. orkestro repeticijos vyko per savaitę 2 kartus. Kiekviena repeticija vyko po 3 valandas. Orkestro vadovas už darbą gaudavo 50 Lt per mėnesį. Orkestre griežė žmonės, kurie nepriklausė šaulių būriui. Bet pastarieji buvo pasirašę pasižadėjimus, kad už savo nusižengimus atsakys kaip šauliai. Orkestro narių tarpe buvo: Bytautas Juozas, Jecevičius Pranas, Jestremskas Kipras, Pavilavičius Juozas, Mazanavičius Česlovas, Miknevičius Andrius, Vinevičius Jonas, Vosilevas Aleksandras, Vosilevas Petras ir kt.
Sugedę instrumentai buvo taisomi šaulių būrio lėšomis.
,,Gegužės 10 d. Aukštadvario būrys suruošė viešą vakarą. Grojo Kaišiadorių būrio dūdų orkestras. Pelnas paskirtas orkestro reikalams. Svarbiausia būrio veikimo veikimo klūtis – neturėjimas salės. Vidurinėje mokykloje yra gera salė ir scena, bet ja naudotis būriui net ir už atlyginimą neleidžiama. Tenka dirbti blogose žydų patalpose. /Baltas klevas/‘‘ (Trimitas, 1931, nr. 21).
1939 m. rugpjūčio 12 d.: ,,prie 8 – Aukštadvario š. būrio įsteigtas Šaulių choras iš 48 asmenų, Choro vedėju, nuo įsteigtos dienos laikyti šaulį Narauską Bronių‘‘ (LCVA, ap. 555, b. 402.).
1933 m. kovo 19 d. Aukštadvario šaulių būrio vadovybės rūpesčiu buvo įsteigta miestelio ugniagesių komanda. Pastaroji veikė pagal ,,Lietuvos Šaulių Sąjungos įstatus‘‘. Nariais galėjo būti šauliai ir nešauliai. Komanda turėjo sueigą, vadovybę, revizijos komisiją.
Į ugniagesių komandą įstojo apie 30 asmenų.
1933 – 1934 m. komandai vadovavo ats. j. ltn. Vincas Gudunavičius (Gudonis), Danielio, g. 1908 m. kovo 10 d. Kedainių aps., Žeimių vls., Akmenių k. 1929 m. baigė Tauragės mokytojų seminariją. Nuo 1929 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, buvo pasiųstas į Karo mokyklą. 1930 m. lapkričio 30 d. ją baigė, suteiktas ats. ltn. laipsnis. 1931 m. pakeistas į ats. j. ltn. ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. 1931 m. – 1935 m. mokytojavo Aukštadvaryje. Nuo 1935 m. Širvintų pradžios mokyklos mokytojas, šaulių būrio vadas. 1940 m. vasario 16 d. pakeltas į ats. ltn.
Į Aukštadvario ugniagesių komandos valdybos narių sudėtį įėjo: Abramavičius, Racinas Ruvinas, Vincas Šibonis.
1934 m. buvo išrinkta nauja ugniagesių vadovybė: pirmininkas ir komandos viršininkas ats. j. ltn. V. Gudunavičius, ūkvedys – Abramavičius, sekretorius – R. Ruvinas, kasininkas – Šapiršteinas.
Komanda nors buvo jauna, bet tuo metu jau turėjo įsigijusį rankinį siurblį su kitais pagalbiniais ir reikalingais įrankiais vertės už 1000 litų, dalyvavo dviejų gaisrų likvidavime, rengdavo savo vakarus.
,,Būry yra įsikūrusi ugniagesių komanda. Turi rankinį siurblį ir keletą kitų reikalingiausių ugniagesybai įrankių, stygų orkestrą. Sausio 14 d. buvo įdomus komandos vakaras. Suvaidinta komedija ,,Užburtas suolelis‘‘. Šokiams grojo vietos šaulių būrio dūdų orkestras‘‘.
1934 m. Aukštadvaryje kilo 3 gaisrai. Tame pačiame žurnalo numeryje buvo rašoma apie 1934 m. sausio 12 d. 18 val. kilusį gaisrą: ,,Del nežinomų čia priežaščių užsidegė pil. Vaitkevičiaus kluonas. <…>.Vietos šaulių būrio ugniagesių komandos pastangomis, kuri sutartinai veikė su miestelėnais, gaisras buvo likviduotas. /Spindulys/‘‘ (Trimitas, 1934, n. 4.).
Aukštadvaryje antrasis gaisras kilo tais pačiais metais balandžio 25 d. 21 val. ,,Užsidegė pil. K. Venslausko tvartas…<…>. Gaisrą gesino Aukštadvario š. ugniag. Komanda su viena rankine mašina. Į miestelio pusę gaisro plėtimasis greit buvo sulaikytas, bet į upės pusę užsidegė per du metru stovįs kito piliečio tvartas ir gyv. troba po vienu stogu. <…>. Nors komanda įsikūrus tik lygiai prieš metus ir neturi nei apšarvavimo, nei pakankamai priemonių, gaisre pasirodė, kad sugeba kovoti su ugnimi. Komanda gesino 2 gaisrus miestelyje ir 2 miško gaisrus Komandos adjutantui St. Verseckui nudegė riešas ir krūtinė, o kitiem dviem ugniagesiam sužeistos kojos‘‘ (Trimitas, 1934, nr. 19.).
,,Per gaisrininkų savaitę vietos ugniagesiai aiškino gaisro priežastis ir kaip kovoti. Ragino įtaisyti geresnius kaminus, bet niekas į tai nekreipė dėmesio Ir štai vieną dieną staiga užsidegė iš kamino gyvenamasis namas, kurį ugniagesiai tuoj išgelbėjo. Komanda vadovaujama ats. j. ltn. V. Gudunavičiaus, laipiojo ant stogų ir tikrino kaminus. Skylėti kaminai buvo nuversti žemyn, o tokių atsirado net 15 – ką.
Po trijų dienų nuverstus kaminus atstatė. Kiti bijodami, kad nebūtų ir jiems nuversti, patys pasistengė kaminus pataisyti.
Dabar miestelis pasipuošęs gražiais kaminais‘‘(Trimitas, 1934, nr. 33).
,,Gaisrų priežastis – netikusi krosnių statyba.
Šiuo metu kasdieną daromos <…> pamokos ugniagesiams, nes komanda jauna ir neturi prityrusių ugniagesių išskyrus vieną buvusį kariuomenės ugniagesį – Ruviną Raciną <…>veiklus komandos sekretorius, ėjęs tas pareigas nuo komandos įsikūrimo. Jis parodė daug takto ir išminties gaisrų gesinime, daug pasišventimo ir ištvermės, tuo įsigydamas draugų ir viršininkų simpatijas‘‘ (LCVA, ap. 1, b. 547.).
1938 m. rugpjūčio 11 d. ,,Trimitas‘‘ rašė: ,, Dėl didelių kaitrų dažnai kyla perkūno padegtų gaisrų. Liepos 29 d. miestelyje sudegė du kluonai, arklys su rugių vežimu ir kita. Šauliai ugniagesiai daug padėjo gaisrą lokalizuoti ir visai arti esančius trobėsius apsaugoti. Dėl to ugniagesiai žymiai pasitempė, sutvarkė visus savo įrankius ir nuolat budi. Kad, ištikus gaisrui, galėtų dar geriau padėti žmonėms. /S./‘‘.(Trimitas, 1938, nr. 32.).
Nuo 1937 m. gegužės 6 d., kai ats. j. ltn. A. Vilimas išvyko į Kauno degazuotojų kursus, laikinai ėjo Aukštadvario šaulių būrio vado ir šaulių ugniagesių komandos viršininko pareigas – Bronius Greičius.
Nuo 1937 m. lapkričio 20 d. Aukštadvario šaulių būrio vado pareigas pradėjo eiti Juozas Lesevičius, Karolio. Pastarasis buvo gimęs 1906 m. birželio 7 d. Seinių aps., Šventežerio vls., buvo baigęs gimnazijos 6 klases ir dvejų metų mokytojų kursus Lazdijuose. 1927 – 1929 m. tarnavo LK, mokėsi Karo mokykloje, suteiktas pėstininkų ats. ltn. laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1929 m. LŠS narys, būrio valdybos pirmininkas. 1931 m. sausio 1 d. pagal Karininkų laipsnių įstatymą ats. ltn. laipsnis pakeistas į ats. j. ltn. laipsnį. Mokytojavo Dusmenyse, Užuguostyje. Po to gyveno Alytaus aps. Sugrįžęs gyv. Aukštadvario vls., Užuguosčio k., vėliau – Aukštadvario vls., Nikronių pradžios mokykloje. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą, gyveno Alytaus aps., Krekštėnų k. ir mokytojavo.
1941 m. birželio 14 d. suimtas, išvežtas į lagerį (Krasnojarsko kr., Norilskas). 1942 m. rugsėjo 12 d. SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas mirti. 1949 m. spalio 29 d. sušaudytas Norilske. Šaima 1941 m. ištremta į Krasnojarsko kraštą, Novosiolovo r., Krivošeiną., 1953 m. – į Krasnojarsko kr., Daurskoję.
Buvo vedęs, žmona – Antanina (g. 1922 m.), duktė – Marija (g. 1941 m. tremtyje).
Aukštadvario šauliai neatsilikdavo kariniuse pasirengimuose, dalyvaudavo įvairiuose kariniuose pratybose ir rinktinės šaudymo pirmenybėse.
Būryje buvo įsteigtas sporto klubas, kuris rengdavo sporto šventes ir varžybas. Šaulių dėstytojai kasmet rikuotės pamokoms skirdavo 18 val., kautynių mokymo pamokoms – 17 val., statutų mokymo pamokoms – 8 val., šaudymų mokymo pamokoms – 29 val. ir manevrų mokymo pamokoms – 24 val.
1935 m. prie Aukštadvario pradžios mokyklos buvo pradėta rengti mokyklos sporto aikštė, kuruo vėliau naudojosi ne tik mokiniai, apylinkės jaunimas, bet ir šauliai.
1937 m. balandžio 12 d. savo raporte Aukštadvario būrio vadas B. Budžius rašė: ,,Prie šaulių būrio įsteigtos sporto sekcijos, klubo suorganizuota futbolo komanda, kurioje yra gerų ir prityrusių žaidėjų Komanda sudaryta stipri ir drąsiai galima leisti reprezentuoti šaulių vardą <…>. Komandoje vyrauja pasiryžimas ir noras dirbti, treniruotės jau vyksta‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 548.). Tos dienos nupirktų futbolistų uniformų samate buvo nurodyta: ,,bucams (13 porų), uniformoms (13 št.), kojinės (štucai) 13 št., antkeliai – 3 poros; išleista 350 Lt‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 548.).
,, Liepos 31 d. būrys surengė prie Navos ežero gegužinę. Programa buvo įvairi: prizinis mažojo kalibro šaudymas, plaukimas 100 – 200 m, bėgimas nuo 100 – 1000 m, dviračių lenktynės ir komiškas sportas. Visose sporto šakose laimėjusiems įteiktos piniginės dovanos. Šaudymą laimėjo šaul. girin. Kucinas ir šaul. mok. Rinkevičius, 1000 m bėgimą – šaulys F. Ošikas; 70 m – A. Lapinckaitė; plaukimą – J. Stankevičius‘‘ (Trimitas, 1938, nr. 32.).
,,Sporto klubo sudarytos šios sekcijos: futbolininkų, lengvosios atletikos, sporto pratimų ir tautinių šokių‘‘ (Trimitas, 1938, nr. 23.).
,,Sporto veiklai pagyvinti iš rinktinės buvo atvykęs sporto instruktorius š. Turčila, kuris per dvi dienas supažindino šaulius su įvairiais sporto įrankiais ir išmokė keletą pratimų su šautuvais. Šauliai džaiaugiasi išmeginę savo sportinius gabumus ir pasistūmėję sporte pirmyn. Birželio 19 d. šio valsč. pr. m. mokinių sporto dainų šventė proga mokiniai su mokytojais įteikė vietos šauliams 2 šautuvus ir 2 kardus. Ginklus priėmė būrio vadas ats. ltn. A. Vilimas. Mokinių – mokytojų vardu pasakė gražią kalbą š. mokyt. F. Vilutis, o jiems padėkojo būrio tarybos narys šaul. St. Lipnickas. /S./‘‘ (Trimitas, 1938, nr. 26.).
1936 m. Aukštadvario šaulių būrys susilaukė naujų garbingų narių, lietuvybės žadintojo, savanorio, daktaro Vlado (Vladislovo) Mongirdo ir jo sūnaus inžinieriaus, elektriko ir hidrotechniko Tado Mongirdo.
V. Mongirdas g. 1877 m. gegužės 6 d. Kauno gubernijoje, Telšių aps., Kartenos vls., Notiškės palivarke. buvo Lietuvos Dižiosios Kunigaikštystės (LDK) bajoras. Baigė Maskvos universiteto medicinos fakultetą. 1919 m. vasario 9 d. įstojo savanoriu į LK, buvo Kauno gydytojas, vėliau – ats. karininkas, turėjo kapitono laipsnį. Kaip Lietuvybės žadintojas ir mylėtojas, aktyviai dalyvavo tautiniame lietuvių atgimimo judėjime, ,,Apuoko‘‘slapyvardžiu reiškėsi lietuviškoje spaudoje. Sibiro tremtinys. Sutuoktinė – Elena Malevskaitė.1960 m sausio 23 d. mirė Kėdainiuose.
Šaulys j. pusk. Pranas Žurauskas nuo 1939 m. gegužės 1 d. laikinai ėjo karinio parengimo instruktoriaus pareigas.
J. pusk. Juozas Balkus nuo 1939 m. gegužės 1 d. atleistas iš sporto vadovo pareigų, jo vietoje – Bytautas Juozas. Dėstė karinio parengimo pamokas bei vadovavo būriui atliekant lauko ir šaudymo pratimus.
1940 m. birželio 24 d. Aukštadvaryje vyko Sporto diena: ,,Dalyvauja Aukštadvario, Čižiūnų, Totoriškių. Panošiškių, Onuškio, Gudakiemio, Kaniūkų, Žilinių, Dusmonių ir Užuguosčio daliniai. Organizavo ir vadovavo Aukštadvario kuopos vadas, padedant Onuškio kuopos vadui‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 402.).
1936 m. Aukštadvaryje buvo pravesti priešcheminės ir priešlektuvinės apsaugos kursai: ,,Į kursus atsilankė rinkt. vadas p. I. Žutautas, rinktinės moterų kom. P – kė Žutautienė ir rinkt. vado pad. Kap. Ciunis. P.I. Žutautas plačiai išaiškino kursų reikalingumą ir naudingumą. Dėstytojus kvietė ypatingo dėmesio kreipti į praktišką žmonių išmokymą pasinaudot kaime esamomis apsaugos priemonėmis <…> Kap Ciunis aiškino apsaugos priemones.‘‘ (Trimitas, 1936, nr. 17.).
Žiemą visoje apskrityje buvo pravesti trumpalaikiai ,,Cheminio karo‘‘ kursai. Aukštadvaryje juos dėstė Vladas ir Tadas Mongirdai.
Nuo 1938 m. gegužės 3 d. LŠS V rinktinės vado įsakymu Nr. 3 (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 392), Aukštadvario šaulių būrys buvo priskirtas 6 – tai Oniškio kuopai. Aukštadvario būrio vadu paskirtas ats. j. ltn. Bronius Budžius, kuris pareigas ėjo nuo balandžio 1 d.
Aukštadvario šauliai skaitydavo ir apylinkėje platindavo ,,Šaulių kalendorių‘‘, šaulių laikraštį ,,Trimitą‘‘ ir kt. LŠS leidinius. Šaulys – mokytojas Viktoras Žukauskas net buvo žurnalo ,,Trimitas‘‘ darbuotojas. Pastarasis leidinyje minimas 1935 ir 1940 m.
Šaulių būryje dažnai lankydavosi V. Trakų šaulių rinktinės vadas, pulk. ltn. Vladas Žutautas, jo padėjėjas kap. Petras Ciunis. Jie dalyvaudavo visuotiniuose narių susirinkimuose, dėstė paskaitas ginklavimo, turto tikrinimo ir aprašymo reikalais, pvz.: 1939 m. spalio 22 d. kap. Ciunis buvo nuvykęs į Aukštadvario šaulių kuopą pravesti su Aukštadvario, Semeliškių, Onuškio, Panošiškių ir Žilinių kuopų šauliais prizinį šaulių šaudymą. Šaudyme dalyvavo 20 šaulių. Šaudymas įvyko Totoriškių rajone.
V. Žutautas gimė 1896 m. sausio 4 d. Kauno aps., Čekiškės vls., Joteikių k. Buvo baigęs Kauno gimnazijos 4 klases, vėliau Rusijoje gimnazijos 6 klases. 1916 m. baigė Vilniaus Karo mokyklą. Dalyvavo Pirmame pasauliniame kare su vokiečiais. 1919 m. birželio 23 d. – rugsėjo 13 d. dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais., buvo 2 kartus sužeistas. Nuo 1920 m. rugsėjo 23 d. dalyvavo kovose su lenkais.
1933 m. rugpjūčio 12 d. paskirtas eiti Trakų aps. komendanto pareigas, nuo 1935 m. rugsėjo 15 d. ėjo LŠS Trakų šaulių rinktinės vado ir tarybos pirmininko pareigas.
Sovietams okupavus Lietuvą, V. Žutautas 1941 m. birželio 10 d. bnuvo suimtas ir išvežtas į lagerį (Krasnojarsko kr., Nižnij Ingašo r., Rešotai).
V. Žutautas buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1919 m.), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3 laipsnio (1937 m.) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medalių (1928 m.), skautų Svastikos (1936 m.), Šaulių žvaigždės (1936 m.) ordinais, Šaulių žvaigždės medaliu (1939 m.) ir kt. apdovanojimais.
Buvo vedęs, žmona Juzė Vaitkevičiūtė (1903 – 1898 m.). Trėjo dukrą Eleną Danutę Noreikienę (g. 1926 m.) 3 sūnūs: Juozą Voldemarą (1929 – 1991 m., moksleivių pogrindinės organizacijos narį, politinį kalinį), Vladą Nerimantą (1929 – 2002 m., moksleivių pogrindinės organizacijos narį, politinį kalinį) ir Vytautą Aleksandrą (g. 1936 m.).
P. Ciunis – Lietuvos kariuomenės karininkas, dėstytojas, bibliotekininkas gimė 1898 m. birželio 26 d., Perlojoje, Varėnos aps. 1911 – 1915 m. mokėsi Trakų miesto mokykloje. 1915 – 1918 m. mokėsi Voronežo mokytojų seminarijoje ir įgijo pradinės mokyklos mokytojo specialybę. Nuo 1919 m. vasario mėnesio tarnavo LK, mokėsi Karo mokykloje, įgijo pėstininkų ltn. laipsnį. Nuo 1920 m. liepos mėnesio dalyvavo mūšiuose su lenkais. 1926 m. suteiktas kapitono laipsnis. 1933 m. perkeltas į Šaulių sąjungą, o 1935 m. – į Trakų komendantūrą Kaišiadorių komendanto padėjėju rikiuotei, 1939 m. – į II pėstininkų pulką.
Lietuvos politikams priėmus TSRS ultimatumą Lietuvos kariuomenė buvo reorganizuota į Liaudies kariuomenę, o vėliau į 29 – ąjį Raudonosios armijos Šaulių teritorinį korpusą. 1940 m. rugsėjo 7 d. P. Ciunis paskirtas Raudonosios armijos 259 šaulių pulko 1 bataliono 2 kuopos vadu. 1940 m. gruodfžio mėn. perkeltas į Raudonosios armijos 184 – ąjį šaulių divizijos 619 – ąjį artilerijos pulką, paskirtas chemijos tarnybos viršininku. Naikindami Lietuvos kariuomenę sovietai didžiąją dalį karininkų ištrėmė arba išžudė.
1941 m. birželio mėnesį P. Ciunis paskirtas Raudonosios armijos 179 – ąjį šaulių divizijos chemijos tarnybos viršininku.
Kilus Vokietijos – SSRS karui 1941 m. birželio 22 d., tos pačios dienos vakarą Lietuvos aktyvistų frontas (LAF) pradėjo sukilimą prieš Bolševikus ir paskelbė atkuriamą Lietuvos nepriklausomybę. Su Raudonosios armijos likučiais į Rusiją pasitraukė ir P. Ciunis. Vėliau tapo 16 – osios lietuviškosios divizijos chemijos tarnybos viršininku, dalyvavo II Pasaulinio karo mūšiuose.
1946 m. P. Ciunis buvo perkeltas į Vilniaus universitetą, paskirtas karinės katedros vyresniuoju dėstytoju medicinos fakultete. 1950 m. paleistas į atsargą (papulkininkis). Nuo 1950 m. spalio iki 1964 m. vadovavo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekai. Mirė 1979 m. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.
Turėjo žmoną Teofilę Čiburytę – Ciunienę, vaikus Algirdą Petrą ir Laimutį Leoną.
P. Ciunis buvo apdovanotas: Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Savanorių medaliu (1928 m.), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Karininko kryžiumi (1929 m.), Šaulių žvaigžde (1939 m.) 1944 m. – TSRS ordinu ,,Raudonoji žvaigždė‘‘, 1945 m. – TSRS medaliu ,,Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame tėvynės kare‘‘.
Nuo 1931 m., prie Aukštadvario šaulių būrio veikė moterų sekcija. Jos steigėja buvo šaulė Ona Virbickienė.
Albina Sadauskaitė – Greičienė šios sekcijos vade buvo nuo 1936 m. rugsėjo 1 d. (kada įsteigta sekcija) iki 1939 m. sausio 15 d. Vėliau moterų sekcijai vadovavo Albina Markšaitienė, o nuo 1940 m. sausio 1 d – Uršulė Bingelienė.
Moterų sekcijos narėmis dar buvo: Adomienėnė Elena, Bakšienė Marijona, Domaševičiūtė Emilija, Drevinskienė, Januševičienė Anelė, Juknevičienė Elena, Kapočiūnaitė Ona, Kreivienė O., Karpavičienė Valerija, Kucinienė Zuzana, Lapinskienė Rožė, Mačiliūnaitė Vincė, Narauskienė Agota, Navickaitė Pranė, Rinkevičienė Ona, Skabeikaitė A., Stankevičienė Janina, Staugaitienė Ona, Šiaudėnienė Anelė, Špiliauskaitė Felicija, Valkauskaitė Birutė, Viltrakytė Ona, Vilutienė Marijona, Zelenkevičaitė Bronė, Žukauskaitė Elena ir kt.
Aukštadvario šaulių būrio valdybos (tarybos) narių tarpe buvo: Ambrisas Andrius, Balkus Juozas, Bieliauskas Adomas, Budžius Bronius, Drevinskas. P., Gendrevičius, Greičius Bronius, Grigaravičius M., Griškevičius A., Juknys Zigmas, Kaluževičius V., Lesevičius Juozas, Lipnickas Stasys, Martinaitis Juozas, Matulaitis Bronius, Nastopka Liudomiras, Navickas Juozas, Okunevičius Kazys, Palionis Antanas, Paplauskas J., Pečiūra P., Prieskinis Jonas, Radžiūnas P., Ramanauskas J., Rinkevičius Andrius, Stadalnikas Antanas, Stankevičienė Janina, Staugaitis V., Šibonis Vincas, Verkelis Vilutis Feliksas, Žilvitis Jonas ir kt.
Aukštadvario šaulių darbe aktyviai reiškėsi pedagogai: Adomėnienė Elena, Bagdzevičius Henrikas, Balkus Juozas, Domaševičiūtė Emilija, Gudunavičius Vincas, Juknevičienė Elena, Kviklys Jonas, Lesevičius Juozas, Lipnickas Stasys, Mačiliūnaitė Vincė, Markšaitienė Albina, Martinaitis Juozas, Morkūnas Stasys, Nastopka Liudomiras, Naudžiūnas Antanas, Navickas Juozas, Palionis Antanas, Pečiūra Feliksas, Petrulis Juozas, Pilius Jonas, Pupaleigis Stasys, Rinkevičius Andrius, Stadalnikas Antanas, Stankevičienė Janina, Sidarienė Vincė, Staugaitis Vincas, Strazdas Juozas, Valionis Jonas,Vilimas Aleksandras, Vilutis Feliksas, Zablockis Vincas, Zakarevičius Antanas, Zelenkevičaitė Bronė, Žukauskaitė Elena, Žukauskas Viktoras, ir kt.
39 – Čižiūnų šaulių būrys Čižiūnų šaulių būrio steigėjas ir vadas ( nuo 1937 m.) buvo Antanas Palonis. A. Palionis, Juozo g. 1906 m. vasario 4 d. Alytaus aps., Jiezno vls., Nibrių k., gyv. Aukštadvario vls. Zaulcų k. Mokėsi Prienų ,,Žibūrio‘‘ gimnazijoje, buvo baigęs ,,Saulės‘‘ mokytojų seminarijos 3 kursus. Čižiūnų mokykloje dirbo nuo 1926 m. sausio mėnesio. Jam tuo metu buvo 20 metų.
A. Palionis buvo uolus pedagogas, veiklus visuomenininkas. Jis priklausė Lietuvos mokytojų, Tautininkų ir Šaulių sąjungoms. Nuolat gilino savo žinias: baigė 6 mėnesių žemės ūkio kursus prie Dotnuvos žemės ūkio akademijos, 1 mėnesio karinio parengimo ir degazacijos bei ugniagesybos kursus. Taigi jis buvo ir visapusiškai apsišvietęs, universalus kaimo mokytojas.
A. Palionis Čižiūnų pradžios mokykloje dirbo 6 – erius metus. Nuo 1931 m. rugsėjo 1 d. iki 1938 m. pabaigos dirbo Semeliškių gimnazijos direktoriumi, buvo vietinio šaulių būrio vadu, sukūrė šeimą. Tai buvo energingas, darbštus, sumanus, tvarkingas, stropus, sąžiningas, geras pedagogas, daug prisidėjo prie Vilniaus vadavimo idėjos propogavimo šioje nutautėjusioje apylinkėje.
Vėliau Antanas dirbo Panevėžio aps., Vaskėnų kaimo mokykloje. Atgavus Vilniaus kraštą, nuo 1940 m. balandžio 1 d. dirbo Pilialaukio pradžios mokyklos vedėju, o nuo rugsėjo 1 d. – Senųjų Trakų mokyklos vedėju.
Iš šios mokyklos A. Palionį su žmona Stase Mickevičiūte – Palioniene (1924 – 2005 m.) 1941 m. birželio 15 d. ištremė į Sibirą (Altajaus kr., Smolenskojės r., Verch Obskis – 1942 m. Jakutija, Muchtaja). Į Lietuvą jiedu sugrįžo 1957 m. ir apsigyveno Lentvaryje. Šiame miestelyje Antanas mokytojavo. Išaugino sūnų Saulių (g. 1959 m.), kuris baigė Klaipėdos konservatoriją. Pastarasis nuo 1992 m. su šeima gyveno Amerikoje, kur vargonininkavo ir, sulaukęs 39 metų, netikėtai mirė. Antano ir Stasės dukra Gražina (g. 1965 m.) būdama studente susirgo erkiniu encefalitu ir, būdama vos 29 metų, mirė. A. Palionis mirė 1987 m. ir su žmona palaidotas Lentvario kapinėse.
Nuo 1939 m. rugsėjo 20 d. būrio vado pareigas ėjo Vincas Pauliukaitis, g. 1909 m., gyv. Aukštadvario vls., Čižiūnų k. Buvo baigęs pradžios mokyklą. Dirbo siuvėju. LŠS nuo 1931 m.
Čižiūnų šaulių būrio nariais dar buvo: Jurevičius Vaclovas, Jurevičius Vladas, Mačiliūnaitė Vincė – Sidarienė (šaulė), Pilipavičius Pranas, Saikauskas Mykolas, Saikauskienė Marijona (šaulė), Simonavičius Juozas, Virganavičius Juozas (Bernardo), Virganavičius Stasys (Mečislovo).
35 -Totoriškių šaulių būrys apie šio būrio įsteigimą 1936 m. balandžio 30 d. ,,Trimitas‘‘ rašė: ,,Ligi šiol Totoriškių kaime ir jo plačioje apylinkėje tebuvo tik 7 šauliai iš Aukštadvario būrio. Šaul. kand. ats. j. p. St. Ošikas, rinkt. vado paskatintas, ėmėsi darbo įsteigti šiame pafrontės kaime šaulių būrį. Kovo 29 d. įvyko steigiamasis su – mas, kurin atsilankė rinkt. vadas p. I. Žutautas, pad. kap. Ciunis, kuopos vadas mok. insp. ats. j. letn. Karpavičius, ats. j. leit. Budžius, vietos nuovados v – kas ir kit. St. Ošikas būrį jau buvo išrikiavęs ir laukė svečių. Mokykloje pulk. leit. Žutautas skaitė paskaitą. Kap. Ciunis aiškino šaulių statutą, šaulių idėją ir būrio ateities darbus. Pirmon būrio tarybon išrinkti: ats. kar. Matulaitis, J. Grigaravičius, St. Ošikas ir Vl. Žilionis. Revizijos k – jos M. Grigaravičius, Pr. Ošikas ir J. Ramanauskas. Mok. Matulaitis įsteigtojo būrio vardu padėkojo rinktinės vadovybei ir pasižadėjo gerai eiti pareigas. /Marma/‘‘.(Trimitas, 1936, nr. 18.).
Steigiamojo susirinkimo protokolas rašytas 1936 m. kovo 29 d. (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 459.). Steigiamajame susirinkime dalyvavo 25 asmenys. Viso buvo 33 šauliai. Užsiėmimai vykdavo sekmadieniais. Naujai įsteigtas būrys buvo priskirtas nuo balandžio 5 d. prie 8 – tos Aukštadvario kuopos.
Šaulių būrio vado pareigas nuo balandžio 15 d. ėjo valdininkas Juozas Matulaitis, Juozo. Jis buvo gimęs 1897 m. sausio 23 d. Marijampolės aps., Liudvinavo vls., Baraginės k., 1915 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją, 1919 – 1926 tarnavo LK, 1920 m. vasario 4 d. suteiktas karo valdininko laipsnis. Po to dirbo vedėju Lazdijų ir Čižiūnų (Trakų aps.) pradžios mokyklose. 1936 m. įstojo į LŠS, buvo Trakų aps., Aukštadvario vls., Totoriškių šaulių būrio vadas. Nuo 1937 m. spalio 20 d. iš šių pareigų atleistas, nes išsikėlė į Alytaus apskritį. 1937 m. lapkričio 23 d. kaip buvusiam karo valdininkui, laikomam karininkų atsargoje suteiktas administracijos (B) ats. ltn. laipsnis. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą dirbo Pavarėnio k. (Alytaus aps.) pradinės mokyklos vedėju, 1941 m. birželio 14 d. NKVD suimtas, su šeima ištremtas į Altajaus kraštą, Slavgorodą, 1942 m. balandžio 10 d. tremtyje suimtas SSRS NKVD ir Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams, 1944 m. vasario 28 d. žuvo lageryje Kemerovo sr., Jurgoje, 1959 m. liepos 30 d. Altajaus krašto teismo prezidiumo nutartimi byla nutraukta nesant nusikaltimo sudėties, reabilituotas.
Stasys Ošikas, Martyno buvo būrio korespondentas. Būrio knygynėlis buvo pavestas Izidoriui Grigaravičiui.
Prie būrio buvo įsteigta sporto sekcija, kurios pirmininku nuo 1936 m. gegužės 21 d. buvo J. Matulaitis.
Nuo 1936 m. rugsėjo 1 d. būriui vadovavo S. Ošikas (kt. d.: šaulių būrio vadu tapo 1939 m. lapkričio 1 d. perėmęs pareigas nuo F. Ošiko, kuris išvyko gyventi kitur). Stasys šauliniame darbe pasižymėjo savo darbštumu. Vadas buvo gimęs 1911 m. sausio 24 d. Tarnavo LK savanoriu, kur baigė mokomos kuopos kursą, su teisę įgyti puskarininkio laipsnį. Turėjo j. ltn. laipsnį. Atsargon paleistas eiliniu dėl to, kad tarnavo Karo Aviacijoje. LŠS nuo 1933 m.
Išėjus jam Anapilin 1940 m. gegužės 30 d. ,,Trimitas‘‘ rašė: ,, Balandžio 28 d. Alytaus sanatorijoje mirė buv. Totoriškių šaulių būrio vadas šaulys Stasys Ošikas.<…>.
Jo pastangomis 1935 m. įsteigtas Totoriškių šaulių būrys.
Gegužės mėn. 1 d. velionis artimųjų šaulių ir visuomenės palydėtas į amžinojo poilsio vietą. Palaidotas Zabarauskų kapinėse.
Laidotuvėse dalyvavo Totoriškių būrio šauliai ir keletas Aukštadvario būrio šaulių. Prie kapo atsisveikinimo žodį pasakė Aukštadvario būrio vadas F. Vilutis. Šaulės O. Kreivienė ir M. Vilutienė nupynė gražų vainiką ir su užrašu ,,Ilsėkis – mes dirbsim‘‘ – sudėjo ant vėlionio kapo‘‘ (Trimitas, 1940, nr. 22.).
Nuo 1937 m. spalio 20 d. Totoriškių šaulių būriui ėmė vadovauti A. Vilimas. Jis ir toliau taip pat vadovavo Aukštadvario būrio šauliams.
S. Ošiko brolis – Feliksas Ošikas, Martyno taip pat vadovavo Totoriškių šaulių būriui. Jis buvo gimęs 1915 m. gegužės 15 d. Aukštadvario vls., Zabaraukos k. Buvo baigęs pradžios mokyklą, ūkininkas. LŠS nuo 1934 m. 1936 m. spalio mėn. iš Aukštadvario šaulių būrio perregistruotas į Totoriškių šaulių būrį, turėjo j. pusk. laipsnį. Nuo 1939 m. gruodžio 20 d. iš vado pareigų buvo atleistas ir paskirtas vado pavaduotoju.
Pastarojo vietoje, šaulių būrio vadu tapo ats. kap. Vytautas Buragas. Jis buvo vedęs, turėjo žmoną Eleną ir 2 mažus vaikus. Kaip rezistencinės kovos dalyvis – buvo Didžiosios Kovos rinktinės 4 – o bataliono Petro Kabaro – Koto kuopos partizanas, legalizavosi 1945 m. rugpjūčio mėnesį.
Būrys turėjo savo žemės sklypą, Aukų fondą.
Totoriškių šaulių visuotiniai susirinkimai vykdavo Nikronių pradžios mokyklos bute, kuriame vykdavo radijo klausimas.
1932 – 1936 m. buvo skaitomos paskaitos, pagal LŠS Tautinio Auklėjimo ir Propogandos programą: Kas yra Tauta; Kokie turi būti šauliai;
Didysis Lietuvos Kunigaikštis Kęstutis Kovo 5 – oji, mirusio Putvinsko Vl. Sukaktuvių minėjimas; Ugdykime savigarbą; ,,Gink Lietuvos Nepriklausomybę!‘‘;
Iš Šaulių Sąjungos ideologijos; Ar reikia mums ginkluotis?; M. K. Čiurlionis
Vaižgantas – Lietuvos šaulys visą savo gyvenimą; ir kt.
Aukštadvario šaulių būrio tarybos nariais buvo: Aleksas Kaliukevičius, Juozas Budrevičius, Juozas Grigaravičius, Juozas Matulaitis, Grigaravičius Motiejus Grigaravičius, Stasys Ošikas,Vladas Žilionis ir kt.
13 – Užuguosčio šaulių būrys Būrys įsteigtas buvo 1925 m. Gyviau pradėjo veikti 1929 m. į Užuguostį atvykus mokytojauti Feliksui Vilučiui.
1931 m. rugs. 10 d. Užuguosčio šaulių būryje buvo 25 šauliai ir 1 šaulė Apolonija Adomavičiūtė. Būrys turėjo 10 šautuvų, 2 revorverius, 20 šovinių (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 429.).
1934 m. vasario 22 d. ,,Trimitas‘‘ rašė: ,,Valdybos pirm. F. Vilučio pastangomis sudaryta šaulių ir jaunalietuvių artistų grupė. Pradėtas darbas vyksta gana sėkmingai. Sausio 21 d. pradžios Užuguosčio mokykloje, o vasario mėn. 4 d. Intuponių pr. mok. buvo vaidinama ,,Savanorio duktė‘‘ (Trimitas, 1934. nr. 8.).
Trimitas, 1935 m. sausio 3 d., nr. 1.: ,,Gruodžio 9 d. būrio susirinkime pirm. F. Vilutis skaitė turiningą paskaitą apie Vincą Kudirką. Numatyta įsigyti būrio vėliavą. Būriui vadovauja jau penki metai energingas ir darbštus pirm. F. Vilutis, kuris šiame kampelyje yra žymus kultūros darbininkas. F. Vilučio ir šaulio M. Šalomsko pastangomis įsteigta šaulių, jaunalietuvių ir tautininkų bendra meno sekcija vardu ,,Živilė‘‘.
,,Živilės‘‘ artistai (dramos ir choro grupės) mokyklose rengė įvairius pasirodymus.
Užuguosčio šaulių būryje (kaip ir Aukštadvario bei Totoriškių) vykdavo susitikimai su svečiais, visuotiniai ir ataskaitiniai susirinkimai, valdybų rinkimai, skaitomos paskaitos ir panaš.
1934 m. gruodžio 9 d.: ,,būrio susirinkime pirm. F. Vilutis skaitė turiningą paskaitą apie Vincą Kudirką. Numatyta įsigyti būrio vėliavą‘‘ (Trimitas, 1935, nr. 1.).
1936 m. ,,Rugpjūčio 30 d. įvyko visuotinis būrio susirinkimas. Tartasi tautinių vėliavų ir naujos uniformos įsigijimo reikalu. Šauliai labai patenkinti, kad uniformoms medžiaga duodama išsimokėtinai. Tai didelis palengvinimas, ypačiai šauliams ūkininkams. Numatyta programa rugsėjo 8 d. ir spalių 9 d. Spalių 9 d. numatytas specialus vaidinimas‘‘ (Trimitas, 1936 m., nr. 37.).
Būrys iškilmingai švesdavo valstybines šventes, kurių metu buvo keliamos Trispalvė ir Šaulių vėliavos, giedama V. Kudirkos ,,Tautiška giesmė‘‘, vykdavo bažnytinės pamaldos, iškilmingi minėjimai, šventiniai vakarai, gegužinės, meno sekcijos ,,Živylė‘‘ artistų pasirodymai.
1934 m. rugsėjo 9 d.: ,,…būrys minėjo Valst. Prezidento jubiliejų. Organizuotai susirinko prie Tautos Vado medelio, rinkos aikštėje. Kalbėjo mok. V. Žukauskas‘‘ (Trimitas, 1934, nr. 38.).
1935 m. liepos 7 d. buvo švenčiamas šaulių būrio 10 – ies metų jubiliejus.
Apie tai ,,Trimitas“ rašė: ,,Užuguosčio bažnytkaimy šaulių būrys insisteigė prieš 10 m. Būrys gyviau pradėjo veikti atsikėlus čia mokytojauti F. Vilučiui, kuris lyg šiol yra būrio pirmininkas. Liepos 7 d. būrys šventė dešimtmečio sukaktuves. Mokyklos aikštė buvo išpuošta vėliavomis, vainikais ir įrengta scena. Iškilmingai iškėlus aikštėje tautinę vėliavą, būrys su kitomis organizacijomis nuvyko in bažnyčią. Iškilmingas pamaldas laikė, pašventino gražią – naujai ingitą būrio vėliavą, šaulius prisaikdino ir gražų šauliams pamokslą pasakė klebonas kun. J. Sadūnas. Pamaldose dalyvavo ir rinktinės vadas kap. Ciunis bei kiti svečiai. Rinktinės vadas iškilmingai inteikė būriui naujai pašventintą vėliavą ir priėmė būrio ir organizacijų paradą. Organizacijos, be vėliavų, nešė eilę plakatų su Vilniaus pasiilgimo, tėvynės meilės šūkiais. Gražu, kad visos vietos tautinės organizacijos dirba bendromis jėgomis, vieningai ir vienos kitoms padeda.
Po parado aikštėje buvo iškilmingas posėdis, kurį atidarė būrio pirmininkas F. Vilutis. Būrys gavo daug sveikinimų.
Valdybos pirmininkas pranešė apie būrio insisteigimą ir veiklą. Tautos Vadui ir vyriausybei sušukta tris kartus valio. Jaunalietuvių choras gražiai pagiedojo ,,Mūs broliai vilniečiai vergauja‘‘. Iškilmių proga pasveikinti: Valstybės prezidentas Antanas Smetona, ministeris pirmininkas, krašto apsaugos ministeris, kariuomenės vadas, Klaipėdos gubernatorius, broliai vilniečiai, centro vadovybė, Vilniui vaduoti sąjunga ir Prūsų krašto lietuviai. Užuguosčio organizacijų dramos sekcijos ,,Živilės‘‘ artistai gražiai suvaidino Antaną Leitenantą‘‘. Po to svečiai pakviesti vaišėms, kurias suruošė šaulė M. Vilutienė‘‘ (Trimitas, 1935, nr. 29.).
1938 m. gegužės mėn. 3 d. LŠS V rinktinės vado įsakymu Nr. 3. (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 392), Užuguosčio šaulių būrio vadu buvo paskirtas ats. j. pusk. Juozas Šalomskas, kuris pareigas ėjo nuo balandžio 1 d.
Šaulių būrys turėjo savo chorą, kuriam vadovavo Albinas Geištoraitis. Pastarasis yra vadovavęs ir šaulių būriui. Jam išvykus į kitą apskritį, laikinai būrio vado pareigas ėjo Juozas Zalomskas.
Užuguosčio šaulių būrys taip pat turėjo savo šaudyklą, kurioje rengdavo šaudymus.
Trimitas, 1936 m. rugsėjo 10 d., nr. 37.: ,,Buvo šaudymo pratima šrateliais. Daugiausia taškų – 114 išmušė šaulė M. Vilutienė. Geriausia šaudžiusiems šešiems šauliams būrio vadas Vilutis paskyrė premijų po Šaulių S – gos statutą. Pažymėtina, kad šiais metais į kontrolinį rinktinės šaudymą iš Užguosčio būrio paskirta daugiausia šaulių iš visų būrių. Dalyvaus 5 šauliai. <…> /Jaunutis./‘‘.
Trimitas, 1940 m. vasario 8 d., nr. 6.: ,, Sausio 28 d. vietos šaulių būrys surengė vakarą. Vaidino Čechovo ,,Mešką‘‘. Buvo prizinis šaudymas‘‘.
Užuguosčio sporto sekcijai vadovavo Aleksas Karvelis.
1939 m. liepos mėn. 9 d. įsisteigė Užuguosčio šaulių būrio, Vaitkūnų kaimo šaulių skyrius.

Semeliškių valsčiaus šaulių būriai

12 Beižonių šaulių būrys Įsteigtas 1936 m. Būrio steigėjas buvo kun. S. Rudžionis.
Nuo 1936 m. liepos 20 d. iki rugsėjo 15 d. Beižonių šaulių būrys buvo suskirstytas į skyrius. Kikvienam skyriui buvo paskirtas vadas ir jo pavaduotojas. Pastarieji turėjo būti: pirmą, iš atitarnavusių Lietuvos kariuomenėje gabesnių puskarininkų, antrą, iš sumanesnių šaulių, kurie nepriklausė mobilizacijai.
Nuo 1936 m. lapkričio 20 d. laikinai būrio vado pareigas ėjo B. Ramanauskas. Vėliau į jo vietą buvo paskirtas ats. j. ltn. A. Kolyta, Jono. Jis buvo gimęs 1905 m. kovo 28 d., Vilkaviškio aps., Pajevonio vls., Dobrovolės k. Buvo baigęs Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, teologijos – filosofijos fakultetą, mokėjo ne tik lietuvių, bet ir prancūzų, vokiečių, lotynų kalbas. 1933 m. – 1934 m. tarnavo LK. 1934 m. rugsėjo 15 d. baigė karo mokyklą, suteiktas pėstininkų ats. j. ltn. laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. LŠS nuo 1936 m. Nuo 1937 m. rugsėjo 1 d. LŠS 21 kuopos būrio vadas. Dirbo mokytoju.
Kai pastarasis ėjo atostogų, tai 1937 m. birželio 25 d. B. Ramanauskui perdavė sekantį būrio turtą:
,,Raštinės bylas ir knygas;
3 vokiečių šautuvus, jų brezentinius diržus, 45 kovos šovinius;
iš Trakų šaulių Rinktinės gauta: kardai Lietuvos kariams, kareiviški balnai, kamanos;
Kasos knyga, Nario mokesčio knyga, Pinigų knyga, Turto knyga, Raštų registracijos knyga, Dienynai,
Pėstininkų rikiuotės statutas I d.,
Pėstininkų rikiuotės statutas II d.,
Lauko tarnybos statutas I d.,
Vidaus tarnybos statutas II d.,
1936 – 1937 m. Protokolų knyga,
Vidaus tarnybos statutas V d.,
Būrio vėliava,
Uždanga scenai,
Pastatoma scena,
Tautinė vėliava,
Taikiniai kovos šoviniams,
Anspaudai,
Beižonių piliakalnį 1 ha,
Knygas…“ (LCVA, f. 555, ap. 388.).
1937 – 1938 m. Beižonių šaulių būrio kultūros darbų plane buvo numatyta atlikti: ,,Rūpintis šaulių švietimu, stengtis, kad daug šaulių prenumeruotų ,,Trimitą‘‘, įsigyti knygynėlį, ruošti tautine šventes ir minėjimus, kreipti dėmesį į karinį apmokymą, iškilmingai švesti būrio metinę šventę. Aukoti šaulių namų statymo fondui, ginklų ir ir v. g. fondui, ruošti paskaitas, suvaidinti daug vaidinimų, išmokti kariškų dainų, suruošti vakarėlių, gegužinių…“ (LCVA., f. 555, ap. 1, b. 388.).
Iš būrio tarybos raporto, datuoto 1938 m. sausio 15 d. matyti, kad 1937 m. spalio mėnesį šauliai jau turėjo savo knyginėlio užuomazgą. Raporte buvo rašoma: ,,Kad būtų tolimesnis sėkmingas būrio knyginėlio plėtimas, nutarta tarybos <…> kreiptis į aplinkinius inteligentus, į pažįstamus <…> prašyti paaukoti būrio knyginėliui po keletą knygų. Patys tarybos nariai taip pat prie to žymiai prisidės‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 390).
L. Š. S. V Rinktinės vado įsakymu Nr. 3 (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 392) 1938 m. gegužės mėn. 3 d. 7 – on (Beižonių) kuopon buvo priskirti: 7 – tas (Semeliškių), 13 – tas (Užuguosčio), 12 – tas (Beižonių) 22 – ras (Mijaugonių), 6 –tas (Kietaviškių ) šaulių būriai. Beižonių kuopos štabui (pagal įsakymą, jų pačiu sutikimu) priklausė: ats. j. ltn. Juozas Kazakevičius (kuopos vadas; Priešcheminės apsaugos instruktorius), šaulys Juozas Brazinskas (ūkvedys), ats. j. pusk. Justinas Ignatavičius (Sanitarijos punkto vedėjas) šaulys – kun. Stepas Rudžionis (Raitelių skyriaus vadas), šaulys Jonas Ramanauskas (Dviratininkų būrio vadas), ats. j. pusk. Bernotas Ramanauskas (Technikos skyriaus vadas). Tuo metu Beižonių būrio vadu buvo paskirtas ats. j. pusk. Bronius Katlauskas. Pastarasis pareigas ėjo nuo balandžio 1 d. Beižonių kuopa priklausė LŠS Vrinktinės II batalionui, kaip ir Žilinių, Onuškio, Kruonio kuopos.
1938 m. birželio 24 d. šauliai šventė savo būrio metines. Šventei vadovavo būrio vadas A.Kolyta. Nuo 10 val., 15 min. vyko trispalvės tautinės vėliavos pakelimas, vėliau – bažnytinės pamaldos, žuvusiųjų pagerbimas, iškilmingas posėdis, iškilminga vakarienė šauliams ir svečiams. 21 val. ant Beižonių piliakalnio vyko šaulių 2 – jų veiksmų vaidinimas ,,Tėvynė pavojuje‘‘ ir šokama tautiniai šokiai: ,,Kalvelis‘‘, ,,Noriu miego‘‘, ,,Suktinis‘‘, ,,Klumpakojis‘‘ ir kt. (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 390).
1938 m. gegužės 22 d. Žikaronyse (Semeliškių vls.): ,,Žikaronių kapinėse įvyko šauliams pastatyto paminklo kryžiaus pašventinimas. Paminklo kryžiaus iniciatorė yra mokytoja šaulė Rajeckaitė Ona., taip pat tame darbe aktyviai dalyvaujant būrio šauliams. Įrašomas į paminklo kryžių toks šūkis: ,,Garbė šauliams, aukavusiems jėgas Tėvynei‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 390.). Vėliau vyko viešas vakaras, vaidinimas ,,Vergijos griūvėsiuose‘‘, muzika šokiai ir žaidimai.
Iš būrio revizijos protokolo, datuoto 1938 m. liepos 10 d., matyti, kad:
,,Nuo 1938 m. liepos 1 d. būrys padarė 3 vakarus, 4 būrio tarybos posedžius, 4 susirinkimus. Visų tarybos posedžių ir susirinkimų protokolus patvirtino Rinktinės vadas. Už gautą pelną Žikaronyse įgyta scena, suolų ir pastatyta paminklinis kryžius. Visos sąskaitos šaulės O. Rajeckaitės pateiktos būrio vadui tvarkoje. Likę pinigai 32 lt. 40 ct. įnešti į būrio įždą. <…>. Būrio raštinė vedama tvarkingai.
Visos bylos skirstomos sulig nustatytu rinktinės vado reikalavimais‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 396.).
Šaulių būrio valdybos atstovai savo šauliams organizuodavo visuotinius ir ataskaitinius susirinkimus. Jų metu vykdavo susitikimai su svečiais, skaitomos paskaitos, vykdavo valdybos rinkimai, buvo sprendžiami įvairūs organizaciniai klausimai.
1939 m. sausio 22 d. įvyko visuotinis susirinkimas, kurį vedė būrio vadas A. Kolyta. Jis pranešė apie bendrą būrio veiklą: ,,Praeitais metais būrys kiek galėjo stengėsi aktyviai veikti, ypač žiūrint į praeitų metų sunkias mūsų kraštui politines sąlygas Į šaulišką darbą įtraukta nemaža jaunimo, kurie dabar jau įsirašė kandidatais. Per 1939 metus būrio taryba padarė 13 posėdžių, 9 visumos būrio susirinkimai, suruošė visus žymesniuosius minėjimus, beveik visus su vaidinimais ir su kita menine dalimi. Per 1938 metus būrys suruošė 12 vakarų, jų tarpe ir Joninių šventę su misterija ir tautiniais šokiais. Būrys įsigijo ir šiek tiek turto. Įsigyta spinta būrio reikalams, keletas knygų, lempų, scenos įrengimų, suolų ir kt.
Šaulės Rajeckaitės Onos iniciatyva būrio vardu pastatytas Žikaronių kapuose paminklinis kryžius‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 396.).
1939 m. kovo 26 d. Beižonių šaulių būrys drauge su Beižonių apylinkės gyventojais padarė susirinkimą: ,,saryšyje su Klaipėdos krašto prijungimu prie Vokietijos…<…>. Buvo pranešta apie skaudžią Klaipėdos krašto netektį <…> raginta, kiek kas gali prisidėti Tėvynės gynimo labui aukomis pirkti ginklus šauliams ir kartu visos Lietuvo ginklavimui‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 396.). Susirinkime buvo įsteigtas Ginklų fondas, išrinktas jo komitetas į kurį įėjo 12 Beižonių šaulių būrio narių (ats. j. ltn. A. Kolyta, kun. Stepas Rudžionis, Marijona Ramanauskienė, Ona Rajeckaitė ir kt.). Atsirado norinčių aukoti ginklų fondui, buvo sudaryti aukotojų sąrašai su jų parašais (aukų lapai).
1939 m. birželio 11 d. įvyko visuotinis susirinkimas. Jo protokole Nr. 7 (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 396.) , buvo parašyta, kad vyko paskaita ,,Šaulių visuomeninis auklėjimas‘‘, kurią skaitė būrio vadas ats. j. ltn. A. Kalita.
Vietos šauliai savo švenčių metu rengdavo iškilmingus minėjimus, dalyvaudavo bažnytinėse pamaldose, organizuodavo vakarus, gegužines, kurių metu viraudavo Tautiška dvasia. Dalyviai dainuodavo lietuviškos dainas, šokdavo,
1939 m. vasario 16 d. ,,suruošė Lietuvos Nepriklausomybės sukaktuvių paminėjimą.
Sergant būrio vadui, posedį atidarė Beižonių šaulių Moterų būrio vadė š. M. Ramanauskienė. I prezidiumą pakvietė š. kun. S. Rudžionį, mok. O. Rajeckaitę,, mok. Dapkūnaitę, savanorius: Ašmeną Praną ir Strašunską Juozą. Posedžiui pirmininkavo š. V. Vaicekauskas. Žuvusius už Lietuvos Nepriklausomybę pagerbė tylos minute.
Paskaitą ,,Šauliai ir 21 metų jubiliejus‘‘ skaitė š. V. Vaicekauskas.
Šaul kun. Rudžionis kaipo Beižonių būrio steigėjas, papasakojo, kokiose sunkiose sąlygose reikėjo būrį steigti ir ragino visus šaulius būti vieningais ir laikytis drausmės.
Mokyklos mokiniai deklamavo.
Dalyvavo apie 180 žmonių‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 396.).
1939 m. gegužės 7 d. būryje įvyko Motinos dienos minėjimas: ,,Minėjimą atidarė A. Kolyta, pabrėždamas motinos reikšmę šeimos ir tautos auklėjime bei jos pareigas. Suvaidinta 2 – jų veiksmų vaizdelis ,,Pas motinos kapą‘‘. Jame išreikšta vaikų meilė savo motinai ir pavaizduoti sunkumai vaikams, gyvenant be mamytės <…> Minėjime dalyvavo apie 150 visuomenės, didesnė dalis šaulių ir kandidatų, visi būrio tarybos nariai‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 396.).
1939 m. lapkričio 26 d. įvyko Lietuvos Kariuomenės minėjimo šventė. 10 val. ryto buvo iškilmingai pakelta Tautinė vėliava. Po to šauliai ir svečiai dalyvavo baž – nytinėse pamaldose. Pamokslą pasakė kun. šaulys S. Rudžionis. Po pamaldų naujai priimti 7 šauliai į LŠS eiles priėmė priesaiką. Po pamaldų, prie Tautinės vėliavos pasakė iškilmingą kalbą A. Kolyta., po to sušukta 3 karus ,,Valio!‘‘ už LR prezidentą A. Smetoną, kariuomenės vadą ir visą kariuomenę. Buvo sugiedota Angelas Viešpaties už žuvusius karius. Meninę dalį paruošė kandidatė į šaulius O. Dapkūnaitė su vyresnio amžiaus mokiniais, kurie pasakė eilėraščių apie Lietuvos kariuomenę, apie Vilnių, paskaitė porą ištraukų iš mūsų grožinės literatūros. Kariuomenės minėjimo šventė buvo baigta Tautos himnu Šventėje dalyvavo 39 – Čižiūnų (Aukštadvario vls.) šauliai ir jų kandidatai į šaulius. Šventė vyko Beižonių pradžios mokykloje.
Dažniausiai energingos mokytojos (šaulės) Onos Rajeckaitės iniciatyva, šaulių būrys Žikaronių, Klieriškių, Vaitkūnų kaimo pradžios mokyklose rengdavo Beižonių šaulių būrio viešius vakarus, kurių metu vaidindavo dramos veikalus.
1938 m. spalio 17 d. suvaidinta 2 – ejų veiksmų komedija ,,Čigonėlė nemeluoja‘‘.
1938 m. lapkričio 21 d. suvaidinta 2 – ejų veiksmų komedija ,,Bobutės susipyko‘‘.
1938 m. gruodžio 26 d. buvo 3 – jų vaidinimas ,,Paklydeliai‘‘
1939 m. balandžio 10 d. įvyko 3 – jų veiksmų drama ,,Ji pasiaukojo.‘‘
1939 m. balandžio 30 d. suvaidintas 3 – jų veiksmų vaidinimas ,,Amerikoniškas žentas.‘‘
1939 m. birželio 4 d. suvaidinta 3 – jų veiksmų moderniška komedija ,,Kaimo moteris‘‘.
1940 m. kovo 31 d. suvaidinta 3 veikmų komedija ,,Pukio pinigai.‘‘
1940 m. balandžio 7 d. buvo vaidinama 5 veiksmų drama ,,Leitenantas Antanas‘‘.
1940 m. gegužės 23 d. suvaidinta 3 – jų veiksmų komedija ,,Mirta Čimčibiraitė‘‘.
Po spektaklių buvo organizuojami šokiai ir žaidimai, dainuojamos lietuviškos dainos. Už vakarų pravedimą buvo atsakingas būrio vadas.
Lėšos, gautos už vaidinimus, eidavo į būrio kasą.
1939 m. vasario 12 d. susirinkimo protokole Nr. 2 būrio vadas ats. j. ltn. A. Kolyta: ,,pranešė, kad š. m. sausio mėn. 22 d. įvykusiame Kleriškių pr. m – loje šaulių vakare – vaidinime gauta pelno 36, 60 Lt. ir už tuos pinigus nupirkta būriui primusinė lempa – 37 Lt.‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1, b.).
Šaulių būryje vyko karinio pasirengimo, karinių pratybų ir šaudymo pamokos. Šaulių dėstytojai kasmet rikuotės pamokoms skirdavo 18 val., kautynių mokymo pamokoms – 17 val., statutų mokymo pamokoms – 8 val., šaudymų mokymo pamokoms – 29 val. ir manevrų mokymo pamokoms – 24 val.
Būrys turėjo savo šaudyklą. Ji buvo įrengta prie Beižonių piliakalnio, pietų pusėje.
1935 m. rugpjūčio 24 d. 9 val.: ,,buvo skirtas Beižonių būrio rajono rinktinės kontrolinis šaudymas kovos šoviniais.Tam tikslui buvo pagaminti ir paruošti 4 – ri taikiniai, 2 raudonos vėliavėlės ugnies zonai žymėti, rodyklėlė pataikymams – rezultatams rodyti ir ruginių miltų košės taikiniams lipinti‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 403.).
1936 m. rugsėjo 6 d. Beižonių rajone įvyko kontrolinis – prizinis šaudymas iš šautuvų koviniais šoviniais Prieš tai buvo sudarytas sąrašas šaulių, kurie privalėjo dalyvauti.
,,1936 m. nuo gruodžio 16 iki 26 d. vyko visų ginklų esamų būriuose patikrinimas ir surušiavimas. Ginklai surinkti iš šaulių į būrio vado buveinę – sandelį, visus esamus būryje kariškus šautuvus, kaip valdiškus taip ir šaulių nuosavus ir valdiškus revorverius.
Š. m. gruodžio 16 d. 14 val. pristatyti į Aukštadvario m. girininkijų patalpas patikrinimui. Ginklų patikrinimą vykdė komisija iš kap. Ciunio ir 5 pėst. pulko karininko – ginklininko. Dalyvavo pats būrio vadas, kuriam padėjo 1 šaulys pristatyti visus ginklus.
Vežant pastotėmis, šautuvai buvo gerai supakuoti, gerai išvalyti ir į esamas būryje dėžes‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 403.).
1939 m. gegužės 7 d.: ,,įvyko šaulių vyrų ir moterų pratimų mokymas. Moteris mokė š. mokyt. O. Golubevaitė, o vyrus š. ats. j. ltn. A. Kolyta‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 3966.).
1940 m. gegužės 13 d. 12 val. būrys atliko mokomuosius šaudymo pratimus iš šautuvų – jaunųjų, senųjų ir įgudusiųjų šaulių grupių žemesnės ir aukštesnės klasių I ir II pratimus vykdė Beižonių rajone.
1940 m. birželio 3 – 13 d. d. Beižonių šauliai vyko į karinio parengimo 10 dienų kursus.
Būryje buvo įsteigtas sporto klubas, kuris rengdavo sporto šventes ir varžybas.
1939 m. lapkr. 15 buvo renkamos aukos Ginklų fondui. Surinkta 147 Lt.
Beižonių šaulių būrys turėjo savo taupomąją knygelę, kurios serijos C Nr. 4601.
Prie Beižonių šaulių būrio buvo įsteigta moterų šaulių sekcija (skyrius). Jos narėmis buvo: Aleksiūnaitė Vincė, Batūraitė Matusevičienė, Brazinskaitė Verutė, Dapkūnaitė Ona, Dirsevičienė Aldona – Šalomskaitė, Golubevaitė Ostalija, Grigaravičiūtė kazė, Grigaravičiūtė Stasė, Kaluževičiūtė Marijona, Karpavičienė Domininka, Kazlauskaitė Stasė, Kuliešiūtė Ona, Maciulevičiūtė Elena, Rajeckaitė Ona, Ramanauskaitė Marytė, Ramanauskienė Marija, Rudokaitė Veronika, Staugaitienė Ona, Tijūnaitytė Birutė, Virbickienė Ona, Zaikauskaitė Jadvyga.
Šaulių būrio valdybos nariais buvo: Grigaravičiūtė Stasė, Kolyta Antanas, Kuliešius Feliksas, Kuliešius Vincas, Ogulevičius Feliksas, Rajeckaitė Ona, Ramanauskas Bernardas, kun. Rudžionis Stepas, Stankevičius A., ir kt.
Beižonių šaulių būryje aktyviai reiškėsi pedagogai: Golubevaitė Ostalija, Matusevičius Kleopas, Nastopka Liudomiras, Juknys Zigmas, Kolyta Antanas, Rajeckytė Ona,Vaicekauskas Vaclovas ir kt.
9 – Semeliškių šaulių būrys Semeliškių šaulių būrys patvirtintas 1921 m. vasario 15 d. Po metų t. y. 1922 m. sausio 14 d., nr. 2 ,,Trimitas‘‘ rašė: ,,Kaip Semeliškių būrys gyvuoja jau yra metai. Pernai atsižymėjo kovoj ypač ties Babriškiais. Bet vasarą išsiskirsčius vietos inteligentams, būrys buvo tartum apmiręs. Tik atėjus rudeniui suruošta keli vakarėliai. Net manoma atidaryti kursai vietos šauliams.’’.
1922 m.balandžio 15 d. Stančikų kaime įsisteigė Semeliškių šaulių būrio
Stančikų grandis. 1922 m. balandžio 5 d. ,,Trimite‘‘ nr. 14. skaitome: ,, Semeliškių šaulių būrio Stančikų grandis, neseniai p. Pinelio rūpesniu įsisteigiusi, dirba gerai. Jau turi bibliotekėlę su 190 knygų. Yra ir grandies skaitykla, į kurią pareina ,,Trimitas‘‘, ..Mūsų rytojus‘‘, ,,Ūkininkų patarėjas‘‘ ir dar keli laikraščiai. Du kartus per savaitę daromos rikiuotės pamokos. Mokomasi rikiuotės, statutų ir yra bendro lavinimosi valandos. Visko moko grandies vadas p. Pinelis. /Būrio valdyba/‘‘.
Aleksandras (Aleksas) Pinelis, Jono, buvo gimęs 1905 m. Semeliškių vls, Stančikų k.
1931 m. rugsėjo mėnesį šaulių būryje buvo 21 narys. Būrys turėjo 30 šautuvų karabinų, 8 revolverius, 528 šovinių šautuvams.
Semeliškių šaulių būrio valdybos nariai savo šauliams taip pat vesdavo visuotinius ir ataskaitinius susirinkimus. Vykdavo ir tarybos posėdžiai, naujos valdybos rinkimai.
1931 m. ,,Veiklesniųjų narių iniciatyva 1 d. buvo sušauktas vietos šaulių būrio visuotinis susirinkimas. Išrinkta nauja būrio valdyba, kuri pareigomis pasiskirstė šiaip: vietos notaras atsargos karininkas Jonas Mindaugas Massalskis – pirm., Granapolio pradž. mok. vedėjas Salatka Andrius – vice – pirm., mok. Banionis Kazys – I sekr., Sirusas Jurgis – II sekr., Keršys Aleksas – ižd. Be to, išrinkta kontrolės ir švietimo komisijos; pastarajai vadovauja būrio valdybos pirm. J. M. Masssalskis. Būrio vadu numatytas vietos policijos nuovados viršininkas Tamaravičius. Susirinkimas buvo gausingas. Dalyvavo ir svečių, keli jų įstojo į būrį. Visų nuotaika pakilusi /Koresp./‘‘ (Trimitas, 1931, nr. 11.).
Šaulių būrio vadas ats. grandinis Juozas Ališauską pačiam prašant nuo 1936 m. gruodžio mėnesio buvo atleistas iš pareigų. Į jo vietą buvo paskirtas ats. ltn. Juozas Krivickas (nuo lapkričio 10 d.).
1936 m. ,,Pradžioje kurį laiką būrys buvo vienas iš aktyviausųjų. Dabar išrinkta nauja taryba iš veiklių ir stropių šaulių: kun. Būčio, J. Januškos, ats. j. ltn. I. Nanartavičiaus ir A. Radzevičiaus. Taryba rodo didelį darbingumą ir būrys vėl kyla. Susirinkiman buvo atsilankęs rinkt. vadas pulk. leit. Žutautas, kuris skaitė paskaitą ir ragino į našų šaulišką darbą. Būrio vadas paskirtas š. J. Ališauskas“ (Trimitas, 1936, nr. 37.).
1936 m. ,,Rugpjūčio 9 d. sušauktas susirinkimas. Dalyvavo rinkt. vadas pulk. leit. Žutautas. Išrinkta būrio taryba: kun. kan. J. Bučys, J. Januška, J. Nanartavičius ir A. Radzevičius. Rinkt. vadas paskyrė karinio parengimo bei sporto instruktorium vachmistrą J. Krivicką. <…>. Spalių 2 d. buvo būrio tarybos posėdis. Nutarta paskirti 20 lt. Ginklų fondui ir pavesta J. Krivickui sudaryti ugniagesių skyrių. /Ramunis/‘‘ (Trimitas, 1936, nr. 42.).
Ats. ltn. J. Krivickas buvo atleistas nuo pareigų nuo 1937 m. vasario 18 d., kaip išvykęs į kitą tarnybos vietą. Nuo to laiko šaulių būriui vadovavo ats. j. ltn. Juozas Nanartavičius.
LŠS V rinktinės vado įsakymu Nr. 3 (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 392), nuo 1938 m. gegužės 3 d. Semeliškių būrio vadu paskirtas ats. j. ltn. Jonas Vilkas. Pastarasis pareigas ėjo nuo balandžio 1 d.
Būrio tarybon 1938 metams išrinkti: ,,pirm. pav. š. K. Meškauskas, sekr. š. A. Usonis, ižd. š. K. Kisielius ir š. rėm. kan. J. Bučys‘‘ (Trimitas, 1938 m., nr. 10.).
,,Sausio 14 d. būrio metiniame susirinkime būrio vadas ir tarybos nariai pranešė apie 1939 m. veiklą. Į naują tarybą perrinkti tie patys: pirm. pavad. J. Januška, šviet. vad. – kun. J. Bučys, ižd. Ign. Žukauskas ir sekr. – K. Banionis. Priimta 1940 m. darbų planas ir pajamų bei išlaidų sąmata. /Būrio korespondentas/‘‘. (Trimitas, 1939 m. sausio 26 d., nr. 4.)
Kai būrio vadu buvo paskirtas mokytojas Antanas Palionis, tai jam vadovaujant, būrys rodė aktyvesnį veikimą. Nuo to laiko buvo sušaukti 5 būrio susirinkimai, 5 tarybos posėdžiai, atlikti kariniai manevrai, kontrolinis šaudymas, surengta įvairių švenčių bei minėjimų. Buvo rengiamasi statyti šaulių namus, įsteigtas namų statymo fondas ir tariamasi su valsčiaus savivaldybe del sklypo, kurį savivaldybė buvo pažadėjusi šauliams padovanoti.
Nuo 1938 m. gruodžio 10 d. A. Palionis buvo iškeltas mokytojauti į kitą apskritį (kt. d.: 1939 m.: ,,š. m. sausio 6 d. ats. ltn. Martynaitis Juozas iš buvusio būrio vado šaulio Palionio Antano – Semeliškių šaulių būrį, būrio valstybinį ir nuosavą turtą, ginklus, raštinę ir būrio kasą priėmė‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 395).
Semeliškių šaulių būrio vadu buvo ir ats. ltn. Juozas Matulaitis.
Sudaryti šaulių būrio ugniagesių skyrių buvo pavesta Juozui Krivickui. 1939 m. vasario 2 d. Semeliškėse įvyko steigiamasis šaulių ugniagesių komandos susirinkimas: ,,Išaiškinus komandos reikalingumą, daugis šaulių ir vietos gyventojų sumanymui pritarė. Sudaryti atitinkami valdomieji organai. Gyventojai patenkinti šaulių iniciatyva. /S. D./‘‘ (Trimitas, 1939, nr. 8.).
Semeliškių šaulių būrio ugniagesių komandos steigimajame susirinkime: ,,1939 m. vasario 2 d. Semeliškių miestely, prie 9 – Semeliškių šaulių būrio, įsisteigė šaulių ugniagesių komanda. Įnsisteigimo dieną ugniagesių komandon įsirašė 32 nariai rikiai ir 2 remėjai Komandos viršininko pareigoms eiti nuo š. m. 2. II, paskirtas šaulys ugniagesys Morkūnas Juozas‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 395).
Ugniagesių komandos viršininkas, Lietuvos karininkas turėjo ats. j. ltn. laipsnį.
1939 m.: ,,Šauliai ugniagesiai įsigijos siurblį ir jau atliko kelis pratimus. Ugniagesiams vadovauja š. Morkūnas…‘‘ (Trimitas, 1939, nr. 20.).
1940 m. Semeliškių šaulių būriui vadovavo ir ats. ltn. Juozas Martinaitis. Jis buvo gimęs 1908 m. vasario 29 d. Marijampolės aps., Veiverių vls., Mozūriškių k. 1925 m. baigė Veiverių progimnaziją, 1927 m. – Veiverių dviejų metų mokytojų kursus. 1930 – 1931 m. tarnavo LK., mokėsi Karo mokykloje, suteiktas pėst. ats. j. ltn. l. 1931 – 1940 m. Trakų aps., Žilinių, Vergakiemio, Zūbiškių pradžios mokyklų mokytojas ir vedėjas. LŠS narys, šaulių būrio vadas. 1937 m. pakeltas į ats. leitenantus. Buvo vedęs, žmona – Dominyka Perednytė (g. 1906 m.).
Trimitas, 1940 m. sausio mėn. 25 d. nr. 4.:,, Semeliškės. Metiniame susirinkime naujai išrinktąją būrio tarybą sudaro: būrio vado pav. J. Januška, švietimo vad. kan. J. Bučys, ižd. I. Žukauskas, sekr. K. Banionis, Tarybos pirmininkas – būrio vadas J. Martinaitis./ S. D./‘‘.
1940 m.: ,,Gegužės mėn. 2 d. būrio susirinkime aptarti einamieji reikalai. Būrio vadas ats. ltn. J. Martinaitis kalbėjo medelių sodinimo reikalu. Šauliai pasižadėjo pasodinti po 50 medelių. Be to, nutarta miestelio sodelyje pasodinti liepą ir pavadinti ,,Vilniaus atgavimo liepa‘‘. /Spindulys/‘‘ (Trimitas, 1940, nr. 20.).
Būrys taip pat švesdavo įvairias šventes. Valstybinių švenčių metu rengdavo iškilmingus minėjimus, dalyvaudavo bažnytinėse pamaldose, organizuodavo vakarus, gegužines, kurių metu viraudavo Tautiška dvasia. Dalyviai dainuodavo lietuviškos dainas, šokdavo tautinius šokius, vaidindavo dramos veikaliukus, žasdavo ar kitaip linksmindavosi:
1936 m.: ,,Rugsėjo 8 d. šauliai dalyvavo Tautos šventės minėjime‘‘ (Trimitas, 1936, nr. 42.).
1939 m.: ,,Šventei ruošiamasi smarkiai.: siūdinamos uniformos, mokamasi pratimų bei rikiuotės…/S. D./‘‘ (Trimitas, 1939, nr. 20.).
1940 m.:,,Balandžio 7 d. šaulių būrys surengė vakarą. Vaidinta ,,Amerikoniškas žentas‘‘, 3 v. pjesė. Artistai pasirodė gerai. Režisavo šviet. ved. kun. J. Bučys. /Spindulys/‘‘(Trimitas, 1940, nr, 16.).
Šaulių būryje, kaip ir kituose Semeliškių vls. šaulių būriuose, buvo karinis parengimas, kuris vyko pagal atitinkamą programą. Šauliai darydavo įvairius karinius pratimus, dalyvaudavo rinktinės šaudymo pirmenybėse ir panaš.
Šaulių dėstytojai kasmet rikuotės pamokoms skirdavo 18 val., kautynių mokymo pamokoms – 17 val., statutų mokymo pamokoms – 8 val., šaudymų mokymo pamokoms – 29 val. ir manevrų mokymo pamokoms – 24 val.
Būrio vadas dėstė karinio parengimo pamokas bei vadovavo būriui atliekant lauko ir šaudymo pratimus.
1939 m.: ,,7 – os Semeliškių šaulių kuopos vadas ats. kapitonas Tautrimas gegužės 5 d. buvo nuvykęs į 9 – Semeliškių šaulių būrį lauko pratimų instruktavimo reikalu‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 395.).
Semeliškių šaulių būryje taip pat buvo įsteigtas sporto klubas, kuris rengdavo sporto šventes ir varžybas.
1940 m. gegužės 26 d. Semeliškėse įvyko Sporto diena: ,,Dalyvauja Semeliškių, Strėvos, Kietaviškių ir Rusių šaulių daliniai. Organizuoja ir vadovauja Semeliškių kuopos vadas‘‘ (LCVA., f. 555, ap. 1, b. 402.).
1936 m. ats. ltn. Juozas Krivickas buvo paskirtas karinio parengimo ir sporto instruktoriumi Atleistas nuo 1937 m. vasario 18 d. kaip išvykęs į kitą tarnybos vietą. Jo pareigas užemė ats. j. ltn. Juozas Krasnickas. Pastarasis iš pareigų atleistas nuo 1937 m. rugpjūčio 26 d., nes išvyko į Kauno policijos mokyklą.
1939 m. sportiniam darbui vadovavo Zigmas Bauba.
Semeliškių būrio šauliai taip pat turėjo savo knygYnėlį, skaitydavo ir apylinkėje platindavo ,,Šaulių kalendorių‘‘, šaulių laikraštį ,,Trimitą‘‘ ir kt. LŠS leidinius.
Būrio valdybos nariais buvo: Ališauskas Juozas, Banionis Kazys, Bauba Zigmas, Bučys Juozapas, Januška Jonas, Keršys Aleksandras, Kisielius K., Krasnickas Juozas, Krivickas Juozas, Martinaitis Juozas, Massalskis Mindaugas, Meškauskas K., Morkūnas Juozas, Palionis Antanas, Sirusas Jurgis, Radzevičius A., Ramanauskas J., Salatka Andrius, Usonis A., Žukauskas Ignas ir kt.
Šaulių darbe aktyviai reiškėsi pedagogai: Čiška Juozas, Dulkė Stasys, Galinskas Zigmas, Karpavičius Petras, Malinauskas Stasys, Medzikauskas Juozas, Minkevičius Vincas, Palionis Antanas, Salatka Andrius, Staniūnas Donatas, Vilkas Julius ir kt.
Prie Semeliškių šaulių būriom veikė ir moterų šaulių sekcija (skyrius). Narėmis buvo: Bendoraitytė Albina, Jarmalavičienė Anelė, Kuisinaitė Stojan, Laurinavičiūtė Janina, Sabaliauskaitė Monika – Veronika ir kt.
31 – Strėvos šaulių būrys Nuo1936 m. lapkričio 10 d. Strėvos šaulių būrio vadu buvo ats. j. pusk Petras Paškevičius. Iki tol būriui vadovavo ats. vyr. pusk. Petras Gudel.
1937 m. gegužės 1 d. ats. j. ltn. J. Krasnickas tapo šaulių būrio karinio parengimo ir sporto instruktoriumi.
Iki 1939 m. rugsėjo 2 d. Strėvos šaulių būriui vadovavo Juozas Vaičiūnas. Po to, išvykdamas gyventi kitur, savo pareigas perdavė ats. j. ltn. J. Krasnickui.
1939 m. sausio 26 d. ,,Trimite‘‘ skaitome: ,,šaulys ats. j. ltn. Juozas Krasnickas 31 – Srėvos šaulių būrį, ginklus, būrio valdines ir nuosavas gerybes, raštinę ir būrio kasą iš šaulio jaun. pusk. Petro Paškevičiaus priėmė“ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 395.). Pastarasis iš einamųjų pareigų atleistas jam pačiam prašant.
Nuo 1939 m. vasario 26 d. steigimajame šaulių būrio susirinkime: ,, iš 31 – Strėvos šaulių vyrų būrio išskirtas ir veikia būrio teisėmis moterų šaulių skyrius, skyriaus vade paskirta, nuo įsisteigimo dienos šaulė mokyt. Monkevičienė Petronėlė‘‘ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 395.).
Skyriaus narėmis buvo: Arlauskaitė Ona, Arlauskaitė Stasė, Andrulionytė S., Babonienė liuda, Barauskienė Eugenija, Brazauskienė Irena, Janušauskienė Marcelė, Kaluževičiūtė Marija, Masiūlienė – Važnevičiūtė Janina, Misiūnienė Emilija, Motiejūnienė Genovaitė, Savickienė Mikalina, Stirnienė Veronika, Sviderskienė Liudvika, Tautrimienė Marija, Vaitaitienė Eugenija, Valentukevičienė Mikalina, Vankevičienė Elena, Zasčiurinskienė Zofija.
1939 m. gegužės 28 d. Strėvos šaulių būrys šventė – 5 – erių metų jubiliejų. Šventėje dalyvavo V Trakų rinktinės vado padėjėjas P. Ciunis ir kt. svečiai.

Literatūra

Lietuvių enciklopedija, Bostons, 1963, t. 28.
Lietuvos kariuomenės karininkai 1918 – 1953, Vilnius, 2001, 2003, 2004, 2005, 2007, 2008, t. (atitinkamai) 2, 3, 4, 5, 7, 8.
Lietuvos Šaulių sąjungos istorija, sudarytojas Algimantas Liekis, Vilnius, 1992.
Semeliškės, Vilnius, 2006.
Šaulių Sąjungos istorija, sud. Matusas Jonas, Vilnius, 1966.
Abromavičius S., Kasparas K., Trimonienė R. Didžiosios kovos apygardos partizanai, Kaunas, 2007.
Biržiška M. Vilniaus Golgota, Vilnius, 1992 m.
Česnulis V. Varėnos krašto šauliai 1919 – 1940 m., Vilnius, 2008.
Kavaliauskas V. Už nuopelnus Lietuvai, Vilnius, 2001.
Laukaitytė R. Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920 – 1922 metų) narių biografinis žodynas, Vilnius, 2006.
Steponavičius J. Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klapėda, 1924.
Draugas, 1996, nr. 54 – 55.
Mūsų šaulys, 1927, nr. 1.
Tėvynės sargas, 1921, nr. 52.
Trimitas, 1922, nr. 2; nr. 15; nr. 14.
Trimitas, 1925 m., Nr. 9.
Trimitas, 1931, nr. 11, nr. 15, nr. 21.
Trimitas, 1932, nr. 10, nr. 14.
Trimitas, 1933, nr. 40.
Trimitas, 1934, nr. 4, nr. 6, nr. 8, nr. 14, nr. 19, nr. 23, nr. 33, nr. 38.
Trimitas, 1935, nr. 22, nr. 29.
Trimitas, 1936, nr. 4, nr. 17, nr. 18, nr. 37, nr. 42.
Trimitas, 1937 nr. 3.
Trimitas, 1938, nr. 10, nr. 23, nr. 26, nr. 32.
Trimitas, 1939, nr. 4; nr. 8; nr. 20.
Trimitas, 1940, nr. 4, nr. 6, nr. 16, nr. 20, nr. 22.
Vieninga kova, 1944, nr. 2.
LCVA, f. 173, ap. 1, b. 212.
LCVA, f. 384, ap. 1, b. 69.
LCVA, f. 743, ap. 2, b. 975.
LCVA, f. 762, ap. 2, b. 707; b. 716.
LCVA, f. 391, ap. 1, b. 3602.
LCVA, f. 391, ap. 7, b. 6521.
LCVA, f. 391, ap. 1, b. 3975.
LCVA, f. 401, ap. 1, b. 496.
LCVA, f. 555, ap. 1, b. 5; b. 10; b. 18; b. 56; b. 134; b. 141; b. 142; b. 167 – 168; b. 170; b. 172; b. 178 – 179; b. 206; b. 222; b. 227; b. 231; 233; b. 236 – 237; b. 242 – 243; b. 245; b. 260 – 263; b. 264; b. 270 – 271; b. 274; b. 276; b. 282; b. 288 – 290; b. 295 – 298; b. 309; b. 321; b. 338; b. 362; b. 364; b. 366; b. 380; b. 382; b. 385; b. 387 – 405; b. 407; b. 421 – 424; b. 426 – 427; b. 542; b. 454 – 459; b. 460 – 461; b. 540 – 551; b. 629; b. 701 – 709; b. 727 – 728; 806; b. 3602.
LCVA, f. 514, ap. 1, b. 364.
LCVA, f. 561, ap. 2, b. 4440.
LCVA, f. 561, ap. 11, b. 1048.
LCVA, f. 561, ap. 14, b. 129.
LCVA, f. 631, ap. 7, b. 7284.
LCVA, f. 762, ap. 2, b. 707.
LCVA, f. 906, ap. 2, b. 248; b. 284, b. 295.
LCVA, f. 930, ap. 2, b. 248.
LCVA, f. 930, ap. 2 A, b. 37.
LCVA, f. 930, ap. 2 B, b. 125.
LCVA, f. 930, ap. 2 J, b. 10; b. 45;
LCVA, f. 930, ap. 2 K, b. 202; b. 426,
LCVA, f. 930, ap. 2 M, b. 32.
LCVA, f. 930, ap. 2 N, b. 13; b. 35.
LCVA, f. 930, ap. 2 N, b. 31; b. 35.
LCVA, f. 930, ap. 2 P, b. 163;
LCVA, f. 930, ap. 2 V, b. 210.
LCVA, f. 930, ap. 2 V, b. 215.
LCVA, f. 930, ap. 2 Z, b. 34.
LCVA, f. 930, ap. 2 Ž, b. 109
LCVA, f. 930, ap. 5, b. 480; b. 876; b. 1190; b. 1462 a.; b. 1853; b. 1891; b. 3105.
LCVA, f. 930, ap. 8, b. 11; b. 226; b. 251 b. 781; b. 854; b. 875 – 876; b. 1891.
LCVA, f. 930, ap. 21, b. 40; b. 89; b. 144.
LCVA, f. 930, ap. 25, b. 144.
LCVA, f. 975, ap. 1, b. 1 – 3;
LCVA, f. 1446, ap. 1, b. 17.
LCVA, f. 1579, ap. 3, b. 500.
LYA, f. K – 1, ap. 58, b. 433666/3.
LYA, f. K – 1, ap. 58, b. 43432/3; b. 1728.
LYA, f. K – 1, ap. 58, b. 26544/3
LYA, f. K – 1, ap. 3, b. 7/9, t. 1; b. 179.
LYA, K – 8, ap. 2, saug. vnt. 3.

Trakų žemė, Aukštadvario ir Semeliškių valsčių šauliai, 2012, Nr. 4; 6; 9; 15; 21; 22; 30.

Reklama

Diskusija

Kol kas komentarų nėra.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

Naujausi komentarai

Reklama
%d bloggers like this: